Sąmoningo santykio su kūnu ir smegenimis kūrimas yra vienas populiariausių šiuolaikinio žmogaus norų. Kai kurių nervų sistemos funkcijų (įskaitant atmintį) valdymas gali gerokai pagerinti mūsų gyvenimą. Apie tai, kas yra atmintis, kaip ji formuojasi ir kaip ją išmokyti dirbti sau, papasakosime šiame straipsnyje.
Mūsų smegenys: ką turime žinoti apie atmintį?
Mūsų smegenyse yra apie 90 mlrd. nervinių ląstelių, tai daug kartų daugiau nei mūsų planetos gyventojų. Tuo pat metu kiekvienas neuronas sudaro nuo trijų iki dešimties tūkstančių kontaktų. Įsivaizduokite, kad kišenėje turite adresų knygelę, kurioje yra penki tūkstančiai žmonių, ir reguliariai skambinate kiekvienam žmogui, kad apsikeistumėte informacija.
Pagrindinė mūsų ilgalaikės atminties sritis yra didžiųjų smegenų pusrutulių žievė. Už trumpalaikę atmintį atsakinga nedidelė sritis giliai temporalinėse skiltyse – hipokampas.
Kai kalbame apie atmintį, turime omenyje stabilių informacijos perdavimo kanalų egzistavimą ir atsiradimą mūsų smegenyse. Signalas pradedamas patikimai perduoti iš taško A į tašką B, iš neurono į neuroną. Objekto ar situacijos suvokimas tampa susijęs su atsaku.
Atminties struktūrą galima palyginti su elektroninio pašto principais. Jei reguliariai susirašinėjate elektroniniais laiškais su tuo pačiu adresatu, laikui bėgant jo elektroninis paštas automatiškai atsiras siūlomų adresatų sąraše. Atmintis veikia panašiai: signalas keliauja iš vienos nervinės ląstelės į kitą, sukelia cheminių medžiagų (neuromediatorių) išsiskyrimą, pasiekia tikslą ir sukelia reakciją.
Trumpalaikė atmintis yra lengvai užverčiama tokio paties tipo informacija. Tai galima pavadinti “muziejaus efektu” – pirmą valandą vaikštant po muziejų viskas atrodo gražu ir įdomu, tačiau po kurio laiko viskas susilieja į vieną spalvotą dėmę ir visiškai nebekelia entuziazmo.
Kaip „iškrauti“ trumpalaikę atmintį?
Keiskite veiklos rūšis, pereikite nuo protinės veiklos prie fizinės. Po 15-20 minučių spartaus ėjimo smegenys pradeda dirbti daug efektyviau.
Pagrindinė informacijos perrašymo iš trumpalaikės atminties į ilgalaikę atmintį proceso dalis vyksta miegant, todėl taip svarbu pakankamai laiko miegoti.
Svarbu sąmoningai saugoti save nuo neigiamos informacijos
Ji yra emociškai reikšminga, todėl atitinkamai liks ilgalaikėje atmintyje, ir bus labai sunku jos atsikratyti.
Puikus neuromediatorių kokteilis atminčiai ugdyti: naujovės, bendravimas su draugais ir šeima, altruizmas ir savanorystė, fizinis aktyvumas ir menai.
Ilgalaikei atminčiai stiprinti naudingas viešas kalbėjimas ir teigiamų bei neigiamų atsiliepimų gavimas iš klausytojų. Jei ši veikla jums sudėtinga, pradėkite kalbėti privačiai prieš vaizdo kamerą.
Keturios sėkmingo ilgalaikės atminties formavimosi sąlygos, kurias originalia forma suformulavo Ivanas Pavlovas:
- Kuo daugiau emocijų patiriama mokantis naujų dalykų, tuo greičiau įsimenama informacija.
- Rimta informacija išmokstama ne iš karto, ją reikia ne kartą “įkrauti į hipokampą”, kad šis vėl ir vėl bandytų ją “perrašyti” į didesnę smegenų žievę. Todėl posakis “kartojimas yra mokymosi motina” yra gryna tiesa.
- Naujų dalykų mokymosi procese neturėtų būti jokių stiprių trukdžių. Smegenys yra ribotų galimybių procesorius. Jei į jas įkraunama per daug procesų, jie pradeda trukdyti vienas kitam. Dirbant su nauja informacija, daugiatikslis darbas gerokai pablogina jos veikimo kokybę.
Įsiminti naują informaciją trukdo per didelis stresas, judėjimo stoka ir netinkama mityba. Norint lavinti ilgalaikę atmintį, svarbu susikurti reikiamą emocinį foną, susiformuoti nuostatą: “Aš tai darau, nes man tai įdomu, arba, jei to nedarysiu, man bus nemalonu”. Kai derinamas teigiamas ir neigiamas pastiprinimas, stimulas tampa pakankamas, kad būtų galima sėkmingai įveikti veiklą. Tačiau nespauskite savęs per stipriai, kitaip stimulas gali virsti lėtiniu stresu.
Išmokite išmesti nepageidaujamas mintis iš galvos užsirašydami jas ant popieriaus
Perkeliant informaciją į išorinę laikmeną, smegenys atleidžiamos nuo atsakomybės saugoti šiuos duomenis.
Kalbant apie psichologines traumas, gali padėti kognityvinė elgesio terapija.
Pastaraisiais metais informacija tapo pernelyg lengvai prieinama, todėl susiformavo “klipinis mąstymas”. Tai trumpų 10-15 minučių trukmės informacijos blokų įvairiomis temomis suvokimo algoritmas. Nieko blogo tame nėra, tačiau taip greitai šokinėjant nuo vieno objekto prie kito, daug informacijos lieka trumpalaikėje atmintyje.
Kitas plačiai žiniasklaidoje vartojamas terminas – “greitasis informacinis maistas”. Greituoju maistu vadiname nelabai sveiką, nebrangų ir skanų greitąjį maistą, kuris įvairiais būdais laužo mūsų medžiagų apykaitą. Tas pats ir su informacija – slinkimas per informacijos kanalą, siekiant gauti emocijų pliūpsnį, trikdo informacijos perrašymo iš trumpalaikės atminties į ilgalaikę atmintį procesą.
Smegenys yra absoliučiai neaprėpiama sritis, ir kuo toliau ją tyrinėjame, tuo įdomiau darosi!
