Ar kada nors pagalvojote, kad viskas šiame pasaulyje nėra atsitiktinumas ir kiekvienas gauna tai, ko nusipelnė? Ar esate sutikę žmonių, kurie iš nedidelės nesėkmės sukuria visuotinio masto tragediją? Tikėtina, kad abu šie pavyzdžiai turi bendrą vardiklį – kognityvinius iškraipymus. Tai klaidingi mąstymo modeliai, iškreipiantys tikrovės suvokimą ir galintys ženkliai paveikti mūsų emocinę būklę bei elgesį.
Kognityviniai iškraipymai: kas tai?
Mūsų pasaulėžiūrą lemia ne vien aplinkybės – svarbiausia tai, kaip jas interpretuojame. Vieni žmonės išlieka pozityvūs net pačiomis sunkiausiomis akimirkomis, o kiti iš karto pasineria į neviltį. Kodėl? Tam didelę įtaką turi automatinių minčių pobūdis – dažnai jos tokios greitos ir įprastos, kad jų net nepastebime. Tačiau jei tos mintys yra nelogiškos ar šališkos, jos tampa psichikos spąstais.
Kognityviniai iškraipymai – tai pasikartojančios, neadekvačios mąstymo schemos, kurios trukdo objektyviai vertinti save, kitus ir pasaulį. Jos sukuria emocinį diskomfortą, didina nerimą, mažina pasitikėjimą savimi, o ilgainiui gali net sukelti depresiją.
Dažniausiai pasitaikantys kognityviniai iškraipymai
Nors kognityvinių klaidų yra daug, kai kurios jų pasitaiko ypač dažnai. Susipažinkite su jomis ir pabandykite atpažinti, ar kuri nors skamba pažįstamai.
„Juodai baltas“ mąstymas
Viskas yra arba tobula, arba visiškai blogai. Tarpinė galimybė neegzistuoja. Šis mąstymas dažnai trukdo vertinti realybę lanksčiai ir objektyviai.
Personalizavimas
Polinkis manyti, kad viskas, kas vyksta aplink, susiję su mumis. Jei kažkas nepasisekė – vadinasi, tai mūsų kaltė. Tai ne tik per didelė atsakomybė, bet ir kelias į nuolatinį kaltės jausmą.
Hiperbolizuotas pareigos jausmas
„Turėčiau“, „privalėčiau“, „negaliu sau leisti“ – šie žodžiai dažnai tampa savikritikos ir įtampos šaltiniu. Jie kuria nerealistiškus standartus sau ir kitiems.
Katastrofizavimas
Mažiausia klaida ar nesklandumas suvokiamas kaip galimos katastrofos ženklas. Nepasisekė egzaminas? Tai tik įrodymas, kad gyvenimas griūva.
Nuvertinimas
Net pasiekus tikslą ar sulaukus pagyrimo, žmogus linkęs tai sumenkinti: „nieko ypatingo“, „man tiesiog pasisekė“. Tai neleidžia pasidžiaugti ir augti.
Telepatija ir aiškiaregystė
Žmonės, kurie mano, jog žino, ką kiti galvoja, ar nuolat spėlioja blogiausius ateities scenarijus – patenka į spėjimų pinkles, kurios neturi nieko bendro su faktais.
Apibendrinimas
Vienas nepasisekęs susitikimas virsta įsitikinimu: „Man niekada nesiseka“. Tai riboja gebėjimą matyti situacijas atskirai ir realistiškai.
Selektyvus suvokimas
Fokusavimasis tik į neigiamą informaciją, ignoruojant visus teigiamus aspektus. Viena kritiška pastaba gali užgožti dešimt komplimentų.
Etikečių klijavimas
Viena klaida ar nesėkmė tampa žmogaus „etikete“: „Aš nevykėlis“, „Ji egoistė“. Tokie vertinimai stabdo augimą ir suformuoja neigiamą savęs ar kitų įvaizdį.
Savojo teisumo iliuzija
Įsitikinimas, kad mūsų požiūris – vienintelis teisingas. Šis iškraipymas trukdo empatiškai bendrauti, girdėti kitus ir kurti artimus ryšius.
Tikėjimas teisingumu
Pasaulis „turėtų“ būti teisingas. Bet kai realybė to neatitinka – apima nusivylimas, pyktis ar net neviltis. Deja, gyvenimas retai veikia pagal „nusipelnei – gavai“ logiką.
Kaip pakeisti žalingus mąstymo modelius?
Gera žinia – kognityviniai iškraipymai nėra nuosprendis visam gyvenimui. Juos galima koreguoti taikant psichologinius metodus. Vienas iš efektyviausių – kognityvinis restruktūrizavimas.
Tai procesas, kuriuo siekiama identifikuoti automatines neigiamas mintis, jas įvertinti, suprasti jų nerealumą ir pakeisti konstruktyvesnėmis. Šia metodika pagrįstos terapijos formos, tokios kaip kognityvinė elgesio terapija (KET) ar racionaliai-emocinė elgesio terapija (REBT), jau dešimtmečius padeda žmonėms atgauti emocinę pusiausvyrą.
Jei jaučiate, kad nuolat kenčiate nuo nerimo, nepasitikėjimo ar dažnai „kaltinate“ save dėl visko – galbūt laikas pasikalbėti su specialistu. Psichoterapija nėra silpnumo ženklas – tai drąsus žingsnis į emocinį aiškumą ir brandą.
Pabaigai
Mąstymo klaidos dažnai tampa nematomomis grandinėmis, kurios riboja mūsų laisvę, emocinę sveikatą ir santykius su kitais. Bet jos nėra mūsų tapatybė – tik išmoktas būdas reaguoti į pasaulį. Kuo anksčiau tai suprasime, tuo greičiau galėsime keisti ne tik mintis, bet ir gyvenimo kokybę. Nes kartais, užtenka tik vienos naujos minties, kad pamatytume pasaulį kitaip.
