Noras bet kokia kaina padėti partneriui, prisiimti jo problemas ir apsaugoti nuo negandų ne visada rodo gerumą ir sveiką meilę – dažnai taip pasireiškia “gelbėtojo sindromas”.
Kokia tokio elgesio modelio nauda? Kodėl rūpinimasis kito traumomis gali pakenkti jums ir jūsų santykiams? Ir kaip išsivaduoti iš gelbėtojo vaidmens?
GELBĖTOJAS – KAS JIS TOKS?
Poreikį bet kokia kaina padėti kitiems kai kurie psichologai aiškina žemu savęs vertinimu ir hipertrofuotu noru jaustis reikalingam. Tokie žmonės yra linkę į bendrai priklausomus santykius.
Nustatyti jų priklausomybę galima pagal šiuos požymius:
- Atsakomybė už partnerį – gelbėtojas nustoja būti atsakingas už savo emocijas, jausmus ir veiksmus ir pradeda būti atsakingas už partnerio emocijas, jausmus ir veiksmus.
- Dėmesio kaita – dėmesys sutelkiamas į partnerį, o ne į save.
- Savo jausmų ir poreikių ignoravimas – svarbūs tampa tik kito asmens poreikiai ir jausmai.
- Priklausomybė nuo partnerio – ji atsiranda dėl savo vidinės paramos stokos.
- Visko priėmimas asmeniškai – įskaitant bet kokius partnerio veiksmus.
Sveikuose santykiuose yra priešingai: mes gerbiame kito žmogaus asmenybę, jo autonomiją ir ribas ir sutelkiame dėmesį į save ir savo veiksmus, o ne į kitą žmogų.
ANTRINĖ “GELBĖTOJO SINDROMO” NAUDA
Už destruktyvaus elgesio slypi iš pažiūros nepastebima nauda. Štai kelios iš tų, kurias gelbėtojui atneša jo elgesys:
- Jausmas, kad esu reikalingas – gelbėtojui tai prilygsta jausmui “aš esu mylimas”.
- Dominavimo jausmas.
- Įgyjamas pasitikėjimas, kad jis ar ji yra geresnis ar geresnė už partnerį.
- Vidinės tuštumos užpildymas.
- Pabėgimas nuo savo baimių – nuolatinis dalyvavimas kito asmens gyvenime neleidžia gelbėtojui likti vienam su savimi ir savo nerimu.
KODĖL NUOLATINIS GELBĖJIMAS ŽUDO SANTYKIUS?
Kuo pavojingas gelbėtojo sindromas? Gelbėtojas nėra altruistiškas žmogus, kuriam patinka padėti kitiems. “Gelbėdamas” kitą, jis pamiršta kai kuriuos savo poreikius: meilę, dėmesį ir kt. Atlikdamas šį vaidmenį žmogus dažnai būna nelaimingas: jis įsižeidžia, kad mainais gauna tiek mažai, yra susierzinęs, nusivylęs. Be to, jis tarsi „ištirpsta“ partnerio glėbyje ir negalvoja apie gyvenimą be jo. Santykiuose pusiausvyrą pakeičia žaidimas į „vienus vartus“, kai vienas nuolat duoda, o antrasis tik gauna.
Laikui bėgant gelbėtojo apsėdimas ir kontrolė nusibosta, partneris pradeda vengti kontakto. Meilę ir harmoniją pakeičia priklausomybė, apmaudas, nerimas ir pyktis. Nenuostabu, kad tokie santykiai baigiasi išsiskyrimu.
Kaip išsivaduoti iš gelbėtojo vaidmens santykiuose:
- Pripažinkite, kad prisiėmėte šį vaidmenį.
- Perkelkite dėmesį į save – kaip jaučiatės, ko iš tikrųjų norite, ko bijote? Ko negalite priimti apie save?
- Sutelkite dėmesį į savo poreikius.
- Susikurkite asmenines ribas, saugokite jas ir gerbkite kitų ribas.
- Neprimetinėkite savo pagalbos, patarimus teikite tik paprašyti.
- Išmokite sakyti “ne” ir atpažinti, ar tikrai norite daryti tai, ko jūsų prašo.
- Pradėkite dalytis savo ir kito asmens atsakomybe.
- Kreipkitės profesionalios pagalbos – atrasti pagrindines priklausomybės priežastis, nustatyti antrinę gelbėjimo naudą ir išsigydyti psichologines traumas, sukėlusias gelbėtojo sindromą, vienam labai sunku.
Jūs ir jūsų poreikiai yra tokie pat svarbūs kaip ir jūsų partnerio poreikiai. Esate toks pat vertas rūpesčio ir dėmesio, kaip ir kitas asmuo – ne dėl ko nors, o tiesiog dėl to, kad esate.