„Eik į savo baimes“, „išeik iš savo komforto zonos“, „mąstyk tik pozityviai“, „pasikliauk savimi“, „nepasiduok“ – šiuos ir daugelį kitų patarimų, dažniausiai, girdime iš asmeninio augimo trenerių ir kt. Tačiau, ar šie patarimai visada veiksmingi, ar jie mus veikia taip, kaip turėtų?
Kiekviena iš minėtų frazių gali motyvuoti ir padėti mums siekti tikslų. Tačiau kartais neapgalvotas tokių patarimų naudojimas, priešingai, yra traumuojantis ir sukeliantis apatiją.
Kas slypi kiekviename iš šių patarimų?
„IŠEIK IŠ SAVO KOMFORTO ZONOS“
Ši frazė ir žodžiai, pavyzdžiui, „eik į savo baimes“, dažnai reikalauja raginimo veikti, neatsižvelgiant į tai, ar žmogus turi tam jėgų. Kai kuriuos žmones labai lengva užkrėsti idėja – jie iškart bėga ją įgyvendinti. Tačiau, tuo pačiu metu, jie negali kritiškai įvertinti, ar tai jų tikras noras ir ar jie turi išteklių jam įgyvendinti.
Pavyzdžiui, žmogus nusprendė palikti savo komforto zoną ir užsidegė mintimi parduoti savo paslaugas ar kuriamą produktą, neturėdamas tam pakankamai žinių ir galimybių. Jis įveikė baimę, kaip patarė asmeninio augimo treneriai, bet staiga sulaukė neigiamos reakcijos į savo produktą ar paslaugą. Dėl to jis gali pasiduoti, o vėliau ir visai emociškai perdegti.
Atminkite, kad kartais mūsų baimės rodo, kad dar per anksti kažką keisti. Dažnai jos padeda mums išsiaiškinti, ar tikrai norime pokyčių ir kiek esame pasiruošę jiems šiuo metu. Todėl neturėtumėte jų vertinti tik kaip veiksnio, trukdančio mums siekti tikslų.
Todėl, kad šis patarimas jums nepakenktų, paklauskite savęs:
- Kodėl aš dabar jaučiu savo baimes ir peržengiu komforto ribas? Ką aš noriu iš to gauti?
- Ar turiu tam jėgų, laiko ir išteklių? Ar turiu pakankamai žinių?
- Ar tai darau dėl to, kad man reikia, ar dėl to, kad noriu?
- Ar bėgu nuo savęs? Ar bandau ką nors įrodyti kitiems?
„NESUSTOK, TIK PIRMYN“
Tai antras pagal populiarumą patarimas. Tuo tarpu psichoterapijoje yra „priverstinių veiksmų“ sąvoka. Ši frazė apibūdina, pavyzdžiui, tas situacijas, kai žmogus bijo sustoti ir pailsėti, jį gąsdina mintis: „O jei viskas, kas buvo pasiekta, staiga dings?“
Dėl tokių baimių žmogus negali padaryti pertraukos ir išgirsti save. Priešingai, jis visą laiką kelia naujus tikslus. Neturėdamas laiko „suvirškinti“ senosios patirties, jis jau siekia gauti naujos. Tai veikia mūsų psichiką: svarbu kiekvienai įgytai patirčiai skirti laiko „suvirškinti“ – leisti sau pailsėti ir tik tada eiti į naują tikslų dalį. Paklauskite savęs: „Ar bijau sustoti? Kas mane gąsdina sustojus? Gal aš nerimauju dėl baimės viską prarasti? Jei sustosiu ir kurį laiką atsidursiu be tikslų, kaip aš save pamatysiu?”
„REIKIA GALVOTI TIK POZITYVIAI“
Dažnai šis patarimas taip pat neteisingai suprantamas. Kyla pagunda išstumti savo emocijas, apsimetant, kad viskas gerai, ir taip apgauti save. Tai galima pavadinti psichikos apsauginiu mechanizmu: įtikinti save, kad viskas gerai, kad nepatirtum skausmo, baimės, pykčio ir kitų sunkių jausmų.
Kompiuteryje mes galime ištrinti nereikalingą failą ir jį visam laikui pamiršti. Psichikoje tai neveiks – bandydami „išmesti“ savo jausmus, jūs juos tik kaupiate pasąmonėje. Anksčiau ar vėliau, kai kurie veiksniai juos iškels į paviršių. Todėl labai svarbu aiškiai apibrėžti visus savo jausmus.
Jei nežinote, kaip tai padaryti, pabandykite to išmokti. Pavyzdžiui, „YouTube“ yra daug vaizdo įrašų šia tema. Suprasdami savo emocijas, galite jas valdyti.
„NIEKO NIEKIENO NEPRAŠYKITE“
Tai dar viena paplitusi frazė. Svarbu, kad kiekvienas iš mūsų būtų savarankiškas žmogus ir nebūtų priklausomas nuo kitų. Tokiu atveju turėsime daugiau laisvės ir savigarbos. Tačiau gyvenimas ne visada yra lengvas ir kiekvienas iš mūsų gali patirti krizę.
Net stipriausią žmogų galima nuginkluoti. Ir tokiomis akimirkomis nepaprastai svarbu mokėti pasikliauti kitais. Kalbame apie galimybę atgauti kvapą, priimti pagalbą ir judėti toliau. Dėl šios padėties neturėtumėte gėdytis ar gąsdintis.
Pagalvokite: jei kas nors jūsų prašo paramos, kurią galite suteikti nepakenkdami sau, kaip jaučiatės? Ar galite padėti? Pagalvokite apie situacijas, kai padėjote kitiems. Tai dažniausiai padeda ne tik tam, kuriam yra skirta pagalba, bet ir tam, kuris padeda. Mes didžiuojamės savimi ir jaučiame malonumą, nes tokie esame – mums svarbūs kiti žmonės.
Kai sugebame padėti kitam, tada jaučiame savo poreikį. Tad kodėl nesuteikiame kitam asmeniui galimybės džiaugtis tuo, kad jis tapo svarbus ir reikalingas. Žinoma, čia labai svarbu nepažeisti savo ribų. Prieš padėdami, paklauskite savęs aiškiai: „Ar galiu tai padaryti? Ar aš to noriu?”
Be to, jei kreipiatės pagalbos į kitą, galite pasitarti su juo, ar jam bus patogu. Paprašykite sąžiningo atsakymo. Nepamirškite: energijos mainai, abipusė pagalba ir palaikymas yra neatsiejama gyvenimo dalis.
Taip pat skaitykite: