Nepatenkinti poreikiai: kaip jie lemia mūsų elgseną?


Nepatenkinti poreikiai

Pastaraisiais laikais gebėjimas išlikti akimirkoje, neužsisklendžiant praeityje ar ateityje, yra glaudžiai siejamas su laime. Tačiau ne viskas taip paprasta. Kartais, norėdami visavertiškai gyventi dabartyje, turite ištirti, suprasti ir išspręsti savo praeities aspektus.

Vaikystėje ir paauglystėje patirti įvykiai įvairiais būdais formuoja žmogaus asmenybę. Jei šiuo laikotarpiu pagrindiniai poreikiai nebuvo pakankamai patenkinti, mūsų pagrindiniai įsitikinimai apie save, pasaulį ir kitus žmones tampa iškreipti. Ir dabar, praėjus dešimtmečiams, jie vis dar sukelia psichologinių problemų.

NEPATENKINTI VAIKYSTES POREIKIAI

NEPATENKINTI VAIKYSTĖS POREIKIAI

Štai penkios didelės nepatenkintų poreikių kategorijos, kurių kiekviena gali turėti nemažos įtakos mūsų elgesiui suaugus. Perskaitę šį sąrašą, galėsite nustatyti, kodėl suaugus kas nors vyksta ne taip, kaip norėtumėte ar tikėtumėtės. Tai pirmas žingsnis siekiant suprasti daugelio dalykų, kuriuos darote dabar, priežastis.

Saugumas

Augdami stabilioje šeimos aplinkoje, kurioje tėvai ar kiti rūpestingi suaugusieji yra įvairiapusiškai pasiekiami – tiek fiziškai, tiek emociškai, mes jaučiamės saugūs. Būtent saugumas yra raktas į normalų vaiko vystymąsi, kai vaikui nereikia daugiausiai energijos skirti rūpesčiams dėl išgyvenimo.

Dėl įvairių priežasčių šis poreikis gali būti nevisiškai patenkintas (vaikas patiria smurtą, tėvai ilgam išvyksta arba miršta (arba kyla tokio įvykio grėsmė), vienas arba abu tėvai serga alkoholizmu ar kita priklausomybe nuo narkotinių medžiagų).

Būtent tada vaikas įgyja neigiamų įsitikinimų apie pasaulį (“bet kada gali nutikti kas nors baisaus”), apie save (“nesu vertas meilės”) ir kitus žmones (“jie yra nepatikimi ir gali bet kada mane palikti”).

Suaugus, nepatenkintas saugumo poreikis pastūmės asmenį užmegzti santykius su partneriu, kuris gali atlikti tėvų vaidmenį. Suradus tokį žmogų, jis beviltiškai bijos jį prarasti.

Jis gali jaustis pažeidžiamu, nesaugiu, nevertu santykių ir tai kompensuoti nuolat bandydamas kontroliuoti partnerį ar juo manipuliuoti.

Nepatenkintas saugumo poreikis taip pat gali pasireikšti įvairiais sutrikimais: nerimo, valgymo ir kt..

Patvirtinimas

Vaikui svarbu gauti tėvų pritarimą/patvirtinimą. Kai kiti mato jį kaip gerą, vertingą, įdomų ir gabų žmogų, jis galiausiai pradeda taip pat jaustis ir pats. Atspindėdamas teigiamą savo įvaizdį, jis jaučiasi vertinamas ir pradeda vertinti save.

Vaikai, kurių tėvai ar globėjai buvo abejingi, kritiški arba nesugebėjo tinkamai išreikšti jausmų, užauga turėdami nepatenkintą poreikį sulaukti kitų žmonių pritarimo ir pripažinimo – tiek asmeniniuose, tiek profesiniuose santykiuose. Jų savivaizdis visiškai priklauso nuo kitų nuomonės, todėl jiems labai svarbu būti geriems kitų akyse.

Jie bijo pasakyti kitiems “ne”, stengiasi įtikti ir tikisi, kad jie atsilygins geru žodžiu ar dėkingumu.

Tačiau toks elgesys labai vargina. Kai žmogus turi nuolat stengtis, kad padarytų įspūdį kitiems, jis gyvena įtampoje, nes bijo pralaimėti. Galiausiai toks elgesys sukelia stresą, nuovargį, depresijos simptomus ar nerimo sutrikimus.

Savęs patvirtinimas

Savęs patvirtinimo poreikis panašus į pritarimo ir pripažinimo poreikį, nes taip pat pasireiškia kaip noras įtikti kitiems. Tačiau žmogus, kuris nori save patvirtinti, paprastai nori ne tik pritarimo. Jis labai trokšta pagyrimų, komplimentų, dėmesio ir susižavėjimo dėl savo išvaizdos, talentų ar pasiekimų. Poreikiui augant, jis gali pasireikšti kaip noras, kad kiti jam pavydėtų.

Asmuo trokšta draugijos ir teigiamų atsiliepimų iš kitų, net ir nepažįstamų žmonių.

Šie asmenybės bruožai labai dažnai pastebimi socialinėje žiniasklaidoje, ypač tarp jaunų žmonių. Asmuo, kuris skelbia nuotrauką po nuotraukos, tikėdamasis sulaukti “patinka” paspaudimų ir komentarų apie tai, kaip gerai jis atrodo, greičiausiai turi nepatenkintą savęs įtvirtinimo/patvirtinimo poreikį.

Kontrolė

Yra kelios priežastys, kodėl suaugusiam žmogui reikia nuolat kažką kontroliuoti. Dažniausiai tai būna vaikystės įvykių, kai vaikas nesugebėjo savęs kontroliuoti ir dėl to patyrė sunkią traumą, pasekmė. Pavyzdžiui, suaugusieji, kurie kartą patyrė prievartą, bijo vėl prarasti kontrolę ir atsidurti pažeidžiamoje padėtyje.

Netgi tai, kad vaikas iš šalies stebi traumuojantį įvykį (pvz., tėvas smurtauja prieš motiną), gali turėti ilgalaikių pasekmių, įskaitant potrauminio streso sutrikimą ir nuolatinį poreikį kontroliuoti situaciją.

Asmuo, kuriam reikia kontroliuoti, stebi kiekvieną kitų žmonių elgesio detalę ir nuolat nervinasi arba yra irzlus. Jam taip pat gali išsivystyti kompulsinis potraukis: kompulsinis persivalgymas, obsesinis-kompulsinis asmenybės sutrikimas arba piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis.

Meilė

Mūsų santykis su meile susiformuoja jau kūdikystėje. Vaikai turi jaustis mylimi. Besąlygiška tėvų meilė, kurios nereikia užsitarnauti ir kurios negalima prarasti, yra sveikos ir tinkamos suaugusiųjų savivertės, gebėjimo mylėti save ir atsilyginti už kitų meilę pagrindas.

Šios meilės trūkumas gali būti pagrindinė nepatenkintų saugumo, pripažinimo, patvirtinimo ir kontrolės poreikių priežastis.

Tėvai ar globėjai, kurie nesirūpina savo vaikais, juos apleidžia, kritikuoja ar išnaudoja, taip priverčia juos manyti, kad jie nėra pakankamai geri, kad būtų mylimi, arba kad jie iš tikrųjų yra nemylimi.

Tikras ar tariamas meilės trūkumas vaikystėje suaugusiesiems gali pasireikšti santykių svarbos pervertinimu, įkyriu partnerio, kuris patenkintų poreikį, ieškojimu, pavydu ir troškimu nuolat sulaukti iš mylimo žmogaus savo vertės patvirtinimo. Taip yra todėl, kad žmogus bando užpildyti tuštumą savyje – ten, kur turėtų būti meilė.

KAIP PATENKINTI POREIKIUS?

Pirmiausia svarbu suprasti, kas tai yra. Jei viena ar kelios iš pirmiau aprašytų problemų jums pažįstamos, verta išanalizuoti savo elgesį ir sąžiningai atsakyti į keletą klausimų:

Dažnai be specialisto pagalbos gali būti labai sunku susigaudyti suaugusiojo ir vaiko jausmų ir išgyvenimų painiavoje. Tačiau net pirmasis žingsnis – pripažinti, kad nepatenkintas poreikis egzistuoja, – padeda suprasti, kaip jis mus veikia. Tai leidžia mums elgtis sąmoningiau, priimti kitokius sprendimus ir pamažu pradėti keistis.


Taip pat skaitykite:

Išeiti iš AMP versijos