Laimė… Kas tai? Prabangi aplinka, darbas už šešiaženklį atlyginimą, pasaulinė šlovė? Remiantis vienu iš ilgiausiai psichologijos istorijoje vykdomų tyrimų – tikrai ne.
Tyrimo autoriai – trys psichologų kartos, 75-erius metus stebėjo 268-is Harvardo absolventus, kurie 1938-1940 m. mokėsi Harvarde. Tiems, kurie dar gyvi, jau per 100 metų. Tyrimo metu psichologai tyrinėjo įvairius jų gyvenimo aspektus ir periodiškai prašė jų atsakyti į klausimynus. Pagrindinė tyrėjų užduotis buvo suprasti: kas konkrečiai padeda žmogui gyventi laimingą ir prasmingą gyvenimą?
Būtina pasakyti, kad šis tyrimas turi vieną trūkumą: visi jo dalyviai buvo vyrai. Taigi, negalime tvirtai teigti, kad moterų ir vyrų laimės paslaptis yra tokia pati. Tačiau dėl beprecedentės trukmės, per kurią buvo atliktas šis tyrimas, jis vis tik yra neįkainojamas siekiant suprasti žmonių poreikius.
Apibendrindamas tyrimo rezultatus, Harvardo profesorius, psichiatras George Vaillant įvardija du laimės komponentus. Pirmasis – žmogus turi būti paklausus profesinėje veikloje, jausti, kad jam pavyko. Antrasis – dvipusė meilė, artimi santykiai.
Žmogus turi jausti ryšį su įvairiomis gyvenimo sritimis
“Nustatėme, kad 70-mečiui žmogui nesvarbu, kiek jis uždirba pinigų, – savo pasiekimus gyvenime jis vertina pagal tai, kiek jis yra laimingas dirbdamas pasirinktą darbą”, – sakė psichiatras. Žmogus turi jausti ryšį su įvairiomis gyvenimo sritimis, ir kuo daugiau sričių tai apima, tuo prasmingesnį jis suvokia savo gyvenimą.
Tačiau vien to nepakanka laimei pasiekti. Tų, kurie mano, kad gyvenimą “valdo” profesinė veikla, pinigai ir socialinis statusas, laukia liūdna senatvė. Net jei žmogus sėkmingai „daro“ karjerą, yra turtingas ir turi pavydėtiną fizinę sveikatą, jis nepatirs tikros laimės, jei neturės tvirtų santykių su mylimu žmogumi, nustatyta tyrime. “Laimė – tai tik vežimas, o meilė – tai arklys, kuris jį veža”, – sako Vaillant.
Puikus pavyzdys – vyro, vardu Godfrey Camille, kuris tyrime įvardijamas kaip vienas sėkmingiausių savanorių, likimas. Kai jis buvo vidutinio amžiaus, jo gyvenimo stabilumo jausmo rodiklis buvo pats žemiausias; jis net bandė nusižudyti. Tačiau tyrimo pabaigoje jis buvo vienas iš laimingųjų.
Kokia tokio ryškaus pokyčio priežastis? “Jis visą gyvenimą ieškojo meilės, – sako Vaillant. Paieška buvo sėkminga. Nors jam nepavyko pasiekti profesinės sėkmės ir jis neturi reikšmingo socialinio statuso, Godfrey laikė save laimingu žmogumi, kuris nugyveno sėkmingą gyvenimą.
Laimės pojūčiui neturi įtakos realių problemų skaičius
Laikui bėgant santykiai su mylimu žmogumi tampa vis svarbesni: tyrimai rodo, kad partnerio palaikymas yra labai susijęs su ilgaamžiškumu, streso lygiu ir gera savijauta.
Įdomu tai, kad realių problemų skaičius neturi įtakos tam, kiek laimingi jie jaučiasi gyvenime – poros, kurios patyrė skurdą, sunkią ligą ir net artimųjų netektį, atrodo daug laimingesnės nei vienišiai, kurie nepatyrė jokių didelių sunkumų.
Įspūdinga tai, kad viena iš šalutinių tyrimo išvadų yra ta, jog labiau tikėtina, kad laimingi bus tie žmonės, kuriems svetimas narcisizmas ir pesimizmas – kaip iškalbingai teigia Vaillant, gebėjimas “paversti mėšlą auksu” – yra itin svarbus.
Vaillant cituoja ne tik tyrimo dalyvius, bet ir istorines asmenybes – Beethoven ir Motiną Teresę: abu jie turėjo sunkią vaikystę, o problemų, su kuriomis jiems teko susidurti gyvenimo kelyje, vis daugėjo. Vis dėlto, jiems pavyko įveikti visus sunkumus.
Tai svarbiausias asmens brandos ir gebėjimo susidoroti su sudėtingomis gyvenimo aplinkybėmis rodiklis.
Taip pat skaitykite:
