Panašios problemos: ar pagal tai renkamės draugus?

Renkamės draugus

Įprasta manyti, kad mūsų draugais tampa žmonės, kurie turi bendrų interesų arba mus papildo. Bet kas, jei draugas tėra veidrodis, kuriame matome save, savo problemas ir sielos žaizdas? Tinklaraštininkė Brianna Wiest svarsto, kas sudaro draugystės pagrindą.

Draugystės pagrindas

Prieš porą metų buvau Niujorke, kur dalyvavau meditacijos seminare, ir kažkaip iš karto susibičiuliavome su šalia sėdinčia mergina. Tą vakarą nuėjome vakarieniauti ir kalbėjomės valandų valandas. Vėliau, kai būdavau mieste verslo reikalais, visada susitikdavome ir kartu praleisdavome visą dieną. Aš susipažinau su jos draugais, o ji – su mano. Žinojome viską apie viena kitos reikalus. Tai buvo tarsi draugystė iš pirmo žvilgsnio, tačiau nutiko vienas dalykas.

Praėjus kelioms savaitėms po pirmojo susitikimo draugystė pradėjo silpnėti. Nieko ypatingo neįvyko – jokio konflikto, interesų susikirtimo ar įžeistų jausmų. Tiesiog kiekviena gyvenome toliau savo gyvenimą. Tuo metu nesupratau, kad jau buvome suvaidinusios svarbų vaidmenį viena kitos gyvenime.

Tomis dienomis, kai vis dar kalbėdavomės valandų valandas, visi pokalbiai iš esmės buvo apie vieną dalyką: apie meilės nesėkmes, kurias abi patyrėme. Tai padėjo man suprasti kai ką svarbaus apie santykius, kuriuose tuo metu buvau. Taip jau atsitiko, kad ir mano naujoji draugė, ir aš turėjome panašias situacijas su buvusiais partneriais, ir abi buvome susidūrusios su pasirinkimu – suteikti santykiams dar vieną šansą arba juos nutraukti.

Kuo daugiau mano naujoji draugė kalbėjo apie savo romaną, tuo naivesnė man ji atrodė. Buvo visiškai akivaizdu, kad partneris jai netinka ir laikas judėti toliau. Tuo metu to nesupratau, bet jos situacija atspindėjo manąją ir patarimas, kurį taip norėjau jai duoti, iš tikrųjų buvo reikalingas man pačiai.

Mus traukė viena prie kitos dėl tam tikros priežasties: mes tenkinome viena kitos gilius, nesąmoningus psichologinius poreikius. Analizuodama santykius su kitomis draugėmis, aptikau panašių bruožų, ir man tai nepatiko.

Psichologas Džonas Gottmanas mano, kad sielos draugą randame ne dėl atsitiktinumo ar apvaizdos. Jis mano, kad mūsų idealus partneris yra tas, kuris geriausiai atitinka mūsų “meilės žemėlapį”, mūsų nesąmoningą įsivaizdavimą apie “tą žmogų”.

Ir šie įsivaizdavimai nėra vien teigiami. Kalbama ne tik apie finansinį stabilumą, patrauklumą, bendravimo įgūdžius ir kitas gražias savybes. Tai, ko ieškome, gali būti mūsų giliausių poreikių atspindys.

Ar renkamės draugus su panašiomis problemomis?

Išsiskyrusių tėvų vaikai mažai tiki ilgos ir laimingos santuokos galimybe. Kodėl? Paprasta, išsiskyrimas įrašytas į jų pasąmoninį meilės žemėlapį. O priklausomų tėvų vaikai, užaugę, dažnai palaiko santykius su priklausomybę turinčiais partneriais. Nesąmoningai kai kurie iš jų siekia išgydyti savo partnerį – kaip kompensaciją už tai, kad negalėjo išgydyti savo tėvų.

Kai užmezgame santykius, pirmiausia ieškome kažko pažįstamo, neatsitiktinai renkamės tą patį tipažą ir greitai su juo susigyvename; mus traukia žmonės su panašiomis problemomis.

Kai santykiuose kyla konfliktų ir mus erzina draugo elgesys, bet mes palaikome ryšį, vadinasi, žiūrime į save veidrodyje, stebime savo elgesį, nors to ir nesuvokiame. Dažnai tokia draugystė įgauna apsėdimo, meilės-neapykantos, pavydo ir varžymosi formą. Mes nematome savyje to, kas kitame žmoguje kelia susierzinimą.

Kai sutinkame žmogų, kuris patiria tokį pat širdies skausmą, neabejotinai pajuntame “keistą giminystę”. Kažkas mus ir traukia, ir atstumia tuo pačiu metu, ir mes stengiamės padėti kitam žmogui, užuot padėję sau.

Iš santykių su kitais žmonėmis galime išmokti daug svarbių pamokų apie save

Štai kodėl daugelis iš mūsų turi toksiškų draugų. Ne bendri interesai ir abipusė pagarba yra santykių pagrindas, o draugas, atliekantis veidrodžio, atspindinčio blogiausius mūsų bruožus, vaidmenį. Užuot sprendę savo problemas, jas projektuojame vienas į kitą, bandome kontroliuoti, gelbėti ir keisti kitą, tačiau tai nepadeda nei mums, nei jam.

Pasaulyje yra milijardai žmonių, mūsų keliai susikerta su šimtais, jei ne tūkstančiais. Atrodytų, įmanoma užmegzti naujus santykius, bet dauguma lieka uždarame socialiniame rate.

Mintis, kad iš santykių su kitais galime išmokti daug svarbių pamokų apie save, skamba bauginančiai banaliai, bet tik todėl, kad tai tiesa. Jūsų santykiai, tai, ką patiriate su draugais, yra puiki galimybė geriau pamatyti save, suprasti, kas esate, kas jums rūpi, kas jums svarbu ir ką norėtumėte pakeisti.

Nesistenkite “taisyti” kitų ir keisti jų gyvenimo, kartu smerkdami juos už tai, kad jie nenori keistis. Verčiau pagalvokite apie tai, kad kitų žmonių žaizdos, kurios jums taip rūpi, tikriausiai atspindi jūsų pačių žaizdas. Ir būdas, kuriuo bandote jas gydyti, gali būti tinkamas jums pačiam.

Apie autorę:

Brianna Wiest yra tinklaraštininkė ir redaktorė.

Exit mobile version