Jei galėtumėte pasikalbėti su paaugliu, kuriuo kadaise buvote, ką pasakytumėte? Prisiminkite, kai jums buvo 15 metų: apie ką svajojote, dėl ko abejojote? Koks buvo to būsimo vyro ar moters gyvenimas? Ko jis ar ji tikėjosi iš ateities? O dabar, paimkite popieriaus lapą, rašiklį ir … parašykite jam laišką!
Laiškas sau
Šis introspekcijos pratimas tikrai sukels jums ryškias emocijas. Psichoanalizėje, psichoterapijoje ar asmeninio augimo mokymuose, kalbant apie sudedamąsias savasties dalis, gebėjimas keliauti vidiniu laiku laikomas veiksmingu būdu atkurti ryšį su giliausia savastimi. Šis pratimas kviečia mus pažvelgti į tai, kokią įtaką mūsų gyvenimui turėjo mūsų patirtis, ir įvertinti, kiek dabartinis mūsų gyvenimas yra mūsų sprendimų ar atsitiktinumų rezultatas.
Ši perspektyva leidžia suvokti, kad bet kuriuo gyvenimo momentu esame įtraukti į vientisą tapsmo procesą. Juk dažnai pamirštame, kad suaugęs žmogus, kuriuo tapome, taip pat yra vaikas ir paauglys, kuriuo kažkada buvome. Paauglystė – tai atvirų kelių amžius. Atkurdami ryšį su paaugliu, kuriuo buvome, atgauname pirminės laisvės jausmą. Tiems, kurie gyvenime “prarado pagreitį”, toks pratimas gali suteikti jėgų ir padėti atgauti norą gyventi. Kiekvienam iš mūsų tai proga pažvelgti į save su didesne tolerancija, supratimu ir, galbūt, bent akimirką su tam tikru švelnumu.
