Pasyviai agresyvus žmogus: ar tai apie jus?


Pasyviai agresyvus žmogus

Neretai mes slopiname pyktį ir kitas neigiamas emocijas, nes norime atrodyti geri aplinkinių akyse ir nemėgstame konfliktinių situacijų. Visgi, susikaupusi agresija turi griaunamąją galią, kurią mums gali būti sunku atpažinti. Į kokius elgesio bruožus verta atkreipti dėmesį?

Pasyvi agresija

Pasyviai agresyvus elgesys nereiškia, kad esate blogas žmogus. Priešingai, dažnai žmonės taip elgiasi, nes stengiasi atrodyti geri, nieko neįžeisti, su niekuo nesiginčyti. Tačiau iš tikrųjų jiems trūksta pasitikėjimo savimi atvirai išreikšti pyktį, susierzinimą, pasipiktinimą…

Ar jūs esate pasyviai agresyvus? 10 tai patvirtinančių požymių

Užuot pasakę, kad esate nepatenkinti situacija ir prisiėmę atsakomybę ją pakeisti, mieliau nuolat skundžiatės.

 

Sutinkate daryti tai, ko nenorite, pavyzdžiui, dalyvauti renginyje. Tačiau jūs išties tik “dalyvaujate” – su niekuo nebendraujate ir skaičiuojate minutes, kol galėsite grįžti namo. Dalyvavimas renginyje jums atrodo juokingas. Bet argi ne juokinga buvo iš karto nepasakyti “ne”?

 

Jūsų paprašoma iki tam tikro laiko atnešti dokumentus. Jūs taip supykstate ant asmens, „primetusio“ jums šį reikalą, kad tyčia atvykstate paskutinę akimirką.

Giliai širdyje norite “nubausti” asmenį, kuris jūsų paprašė padaryti tai, ko nenorite. Darbą atliekate nekompetentingai tam, kad ateityje jūsų vėl neprašytų jo atlikti.

Nenorite eiti į draugės vakarėlį, nes ji pakvietė jūsų buvusį partnerį jūsų neatsiklaususi. Kitą rytą nusiunčiate jai žinutę, kad visiškai pamiršote apie kvietimą. Arba “pamirštate” padėti kolegai, kuris paprašė jūsų įvertinti ir suredaguoti jo gyvenimo aprašymą. Manote, kad elgiatės įžūliai ir tinkamai, nes ne tik jis, bet ir jūs esate paaukštinimo siekiantis asmuo.

Atrodote malonus ir mandagus, tačiau jūsų žodžiai dviprasmiški žemina pašnekovą. Pavyzdžiui, jūsų draugė pagaliau nusipirko automobilį, kuriam ilgai taupė, bet dabar neturi pinigų važiuoti su jumis prie jūros. Jūs netenkate kompanijos ir susierzinęs sakote: “O, šaunus automobilis. Juo bent jau galėsi važinėti į darbą.“

Jei įsižeidėte, kad įmonės pristatymą paskyrė kitam darbuotojui, sakote: “Kokias gražias spalvas panaudojote. Man jos patinka! Ar jos neatrodo šiek tiek rėksmingos? Mes juk esame apskaitos įmonė.“

Draugas pamiršta pasveikinti jus su gimtadieniu – jūs jam nieko nesakote, bet kitą kartą nekviečiate jo į vakarėlį.

Pastebėjusi, kad atrodote sutrikęs, sesuo klausia, kas nutiko. Jūs pasitraukiate iš pokalbio sakydamas: “Nieko, viskas gerai”, palikdamas ją spėlioti. Jums atsiunčia laišką, kuris jus erzina, ir jūs arba jį ignoruojate, arba po kurio laiko atsakote visai kita tema.

Tokį elgesį dažnai sunku sau pripažinti, nes jis susijęs su smulkmenomis. Pavyzdžiui, neprimenate kolegai apie artėjantį susitikimą, valgote sausainius priešais žmogų, kuris laikosi dietos, ir pan.

Jūsų draugė netikėtai gauna bilietą į savo mėgstamos grupės koncertą. Tačiau tai reiškia, kad ji negali ateiti į jūsų suplanuotą vakarienę, nors seniai dėl to susitarėte. Jūs ją “paguodžiate”: “Labai džiaugiuosi dėl tavęs, žinoma, eik ir nesijaudink dėl manęs, esu įpratęs, kad penktadienio vakarą visada būnu vienas.“ Jūsų kolega išvyko į parodą su draugais, pamiršęs, kad žadėjo jus pakviesti vykti kartu. Jūsų atsakymas: “Nieko tokio, man tik reikia sumažinti savo lūkesčius.“

PASITEISINIMAI

Ar atpažįstate save kurioje nors iš šių situacijų? Jei ne, peržiūrėkite galimų tokio elgesio paaiškinimų sąrašą. Gali būti, kad šie pasiteisinimai jums pažįstami:

“Aš tiesiog esu taikus žmogus, ir viskas.”

“Nemėgstu „supurtyti“ valties”.

“Kam ką nors nuliūdinti?”

“Aš tiesiog nemėgstu konfliktų.”

“Nenoriu būti nemandagus.”

“Nenoriu susidurti su kritika.”

“Man labai sunku, kai mane atstumia.”

Skamba gerai, bet tik teoriškai. Praktikoje, deja, taip nėra. Nuomonių, požiūrių, pozicijų susidūrimai yra neišvengiami ir tai yra neatsiejama sveiko suaugusiųjų bendravimo dalis. Kaip ir asmeninių ribų nustatymas bei poreikių aptarimas. Be to, turėtume suprasti, kad pasyvus agresyvus elgesys kitiems žmonėms kenkia labiau nei atviras konfliktas.

PRIEŽASTYS

Dažnai priežastys glūdi vaikystės istorijoje. Vaikas galėjo stebėti tokį tėvų ir kitų svarbių suaugusiųjų elgesį ir perimti tokį bendravimo būdą. Tačiau dažniausiai taip elgiamasi dėl to, kad vaikystėje žmogui neatrodė saugu reikšti savo emocijas. Jums reikėjo visada būti “geru” vaiku, tik taip sulaukdavote tėvų meilės ir pripažinimo.

Galbūt kas nors iš vyresniųjų sirgo, buvo priklausomas ar turėjo psichikos sutrikimų ir jūs bijojote juos nuliūdinti. Galbūt jūsų santykiai su motina ar tėvu buvo labai emociškai sudėtingi ir jūs jautėte, kad esate atsakingas už jos ar jo laimę. Bet kuriuo atveju, jūs tiesiog išmokote slėpti savo pyktį, nusivylimą ir liūdesį.

SPRENDIMO BŪDAI

Tam tikru mastu pasyvus agresyvus elgesys būdingas visiems. Tačiau jei pastebite, kad ši agresijos forma jums pasireiškia dažnai, verta paskaityti literatūros šia tema ir padirbėti su savimi. Jei tai apsunkina gyvenimą, verta kreiptis profesionalios pagalbos. Tokiais atvejais ypač gerai veikia psichodinaminė ir kognityvinė elgesio psichoterapija.


Mūsų portale paskelbtą informaciją griežtai draudžiama naudoti kitose internetinėse svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar platinti medžiagą bet kokiu kitu pavidalu be sutikimo. Visas turinys, jeigu nėra nurodytas kitas šaltinis, yra portalo nuosavybė.

Parašyti komentarą / išeiti iš AMP versijos