Esminis klausimas: kas nutinka vaiko psichikai, kai tėvai nusprendžia likti nelaimingoje santuokoje?
Skyrybos – labai sunkus sprendimas, ypač jei turite vaikų. Dažnai žmonės, kurių santykiai klostosi itin sudėtingai, priima sprendimą likti kartu, kad nesukeltų psichologinių traumų savo vaikams.
Tačiau verta turėti omenyje, kad nelaimingos santuokos išsaugojimas vaikams gali atnešti daugiau žalos nei skyrybos. O neigiamos tokio tėvų sprendimo pasekmės juos persekios visą likusį gyvenimą.
Pasekmės vaikams
TARP DVIEJŲ UGNIŲ
Tėvai, gyvenantys nelaimingoje santuokoje, dažnai nesivargina slėpti nuo vaikų savo nemeilės vienas kitam. Dar daugiau, jie dažnai į vaikus žiūri kaip į sąjungininkus, įtraukia juos į konfliktus, rengia su jais sąmokslus vienas prieš kitą, patraukia į savo pusę ir kt.
Dėl to vaikai atsiduria siaubingoje situacijoje – jie patenka į psichologinius spąstus, kuriuose yra priversti rinktis tarp dviejų svarbiausių, reikšmingiausių žmonių savo gyvenime.
Esant tokiai situacijai, sugriaunami normalūs vaikų ir tėvų santykiai. Vaikai stengiasi kuo labiau atsiriboti nuo abiejų tėvų, tampa emociškai uždari, o apie psichologinį artumą su mama ir tėčiu nėra nė kalbos nei dabar, nei ateityje.
TĖVYSTĖS ĮKAITAI
Tai destruktyvus elgesys, reiškiantis, kad nelaimingoje santuokoje gyvenantys tėvai reikalauja arba tikisi, kad vaikas imsis suaugusiojo vaidmens ir pradės teikti jiems (tėvams) emocinę paramą.
Mama ar tėtis vis pasakoja nemalonius dalykus apie kitą iš tėvų, norėdamas, kad vaikas pritartų jos ar jo sprendimui išsaugoti santuoką, reikalauja iš jo paguodos ir globos, tarsi tai būtų jo draugas ar draugė… Trumpai tariant, numeta ant vaiko pečių visai nevaikišką atsakomybę.
Nenuostabu, kad tokia „tėvystė“ daro ilgalaikį neigiamą poveikį vaiko psichikai – griauna jo santykius su bendraamžiais ir gebėjimą reguliuoti savo emocijas, sukelia depresiją ir net asmenybės susidvejinimą.
SVEIKŲ SANTYKIŲ SUPRATIMO STOKA
Kai tėvai aukojasi ir išsaugo nelaimingą santuoką su formuluote “dėl vaikų”, jie taip, patys to nenorėdami, sukuria savo vaikams iškreiptą supratimą apie tai, kokie apskritai turėtų būti normalūs, sveiki santykiai ir ypač santykiai santuokoje. Tai pasmerkia vaikus būsimoms nesėkmėms jų pačių asmeniniuose gyvenimuose.
Be to, vaikai, būdami dažnų tėvų ginčų, skandalų, “tylos žaidimų” liudininkai, nesugebės išmokti teisingai spręsti konfliktus, manydami, kad susvetimėjimas ar agresija yra norma. Visa tai ateityje neišvengiamai turės įtakos suaugusių vaikų gebėjimui užmegzti ir palaikyti sveikus santykius su kitais žmonėmis, nesvarbu, ar tai būtų romantiniai partneriai, ar draugai.
Taigi jei negalite apsispręsti, skirtis ar ne, pagalvokite apie savo vaikus ir ypač apie tai, ko jie gali išvengti, jei nuspręsite nutraukti laimės neteikiančią santuoką.