Sapnai mus ir gąsdina, ir jaudina. Neretai manome, kad pasąmonės vaizdiniai turi svarbių prasmių – tereikia jas surasti. Tačiau ką apie sapnus sako šiuolaikinis mokslas?
Faktai apie sapnus
SAPNAVIMAS PADEDA SUMAŽINTI STRESĄ
Kalifornijos universiteto psichologai nustatė, kad REM miego metu mūsų organizme būna mažesnė noradrenalino, su stresu susijusio hormono, koncentracija.
Tyrėjai teigia, kad sapnų metu smegenys saugioje aplinkoje atkuria emociškai įtemptus prisiminimus. Tai padeda mums geriau susidoroti su neigiamomis jų pasekmėmis.
MES GALIME KONTROLIUOTI SAVO SAPNUS
Gebėjimas įsisąmoninti save sapnuose nėra fikcija. Jei norite įsivaizduoti, kas yra sąmoningas sapnavimas, pagalvokite apie vaizdo žaidimą. Abiejuose patekote į alternatyvią realybę, tačiau žaidimo įvykius valdo parašyta programa, o sapnus valdo jūsų psichika.
Tai ne tik taikli metafora. Psichologė Jane Gackenbach nustatė, kad patyrę žaidėjai dažniau sapnuoja sąmoningus sapnus nei tie, kurie nežaidžia vaizdo žaidimų. Jie taip pat gali daryti įtaką tam, kas vyksta sapne, ir matyti save iš šalies, tarsi tai būtų jų žaidimo personažas.
SAPNAI PADEDA RASTI IŠEITĮ IŠ SUDĖTINGŲ SITUACIJŲ
Sapnuose dažnai atsiduriame keistose vietose, susitinkame su žmonėmis iš skirtingų gyvenimo laikotarpių ir atsiduriame neįtikėtinose aplinkybėse. Mokslininkai kol kas nesutaria, kodėl smegenys kiekvieną naktį turi mums „paleisti“ šį keistą kiną.
Harvardo psichologė Deirdre Barrett siūlo kitokį požiūrį. Jos nuomone, nors mes iki galo nesuprantame sapnų mechanikos, vis dėlto jie mums gali būti naudingi.
Vizualinis sapnų absurdiškumas ir nelogiškumas leidžia mums peržengti šabloniško mąstymo ribas. Apmąstydami tai, kas vyksta sapnuose, galime rasti išeitį iš sudėtingos gyvenimo situacijos.
„PELĖDAS” DAŽNIAU PERSEKIOJA KOŠMARAI
„Pelėdos“ (žmonės, kurie eina miegoti labai vėlai) dažniau sapnuoja bauginančius ir nerimą keliančius sapnus.
Tiesa, mokslininkai kol kas negali tiksliai pasakyti, kodėl taip nutinka. Tarp pagrindinių „įtariamųjų” yra hormonas kortizolis, kurio didžiausias kiekis pasiekiamas ryte, kai atsibundame, kai dažniausiai būname „REM miego” fazėje. Jei ryte dar miegate, kortizolio šuolis gali sukelti ypač ryškius sapnus ir net košmarus.
SMURTAS SAPNUOSE GALI BŪTI ARTĖJANČIOS LIGOS ŽENKLAS
Nors daugelis iš mūsų kartais sapnuose patiria pykčio ar įniršio būseną, verta susimąstyti, ar tokie epizodai pasitaiko reguliariai.
Remiantis Mayo klinikos (JAV) specialistų atliktu tyrimu, sapnai, kuriuose rodome nemotyvuotą smurtą (pavyzdžiui, ką nors sumušame), gali būti ankstyvas neurodegeneracinių ligų, tokių kaip Parkinsono liga ar demencija, požymis.
SAPNAI TURI PRASMĘ (BENT JAU JEI TAIP MANOME)
„Psichologai sapnus aiškina skirtingai, – aiškina psichologijos profesorius Carey Morewedge’as. – Tačiau tyrimai rodo, kad žmonės dažnai sapnus laiko įžvalgų apie pasaulį ir save šaltiniu.“
Esame linkę laikyti prasmingesniais tuos sapnus, kurie patvirtina mūsų mintis ir įsitikinimus.
Pavyzdžiui, vieno tyrimo metu 270 žmonių buvo paprašyta prisiminti svarbius sapnus, susijusius su pažįstamais žmonėmis. Respondentai kaip reikšmingiausius apibūdino malonius sapnus apie jiems patinkančius žmones ir nemalonius sapnus apie žmones, kurių jie nemėgsta.
Šiaip ar taip, jei sapnas jums pasirodė įdomus – nesižvalgykite iš karto į sapnų aiškinimo knygą ar paieškos sistemą ieškodami atsakymo. Geriau pabandykite jį suprasti patys. Likite vieni su savo jausmais – galbūt jie pasakys jums atsakymą.
