Kai užmiegame, patenkame į kitą savo egzistencijos dimensiją, kurios simboliai ir mechanizmai atrodo paslaptingi. Pabandykime juos iššifruoti remdamiesi naujausiais neurofiziologijos ir psichoanalizės atradimais.
Sapnai: klausimai ir atsakymai
Susidomėjimas šia tema gimė ne vakar: Britų muziejuje galima pamatyti 1350 m. pr. m. e. Tėbuose rastą papirusą, kuriame užfiksuota daugiau kaip 200 sapnų su atitinkamais aiškinimais. Tačiau sapnų supratimas vis dar kelia daug diskusijų ir rūpesčių daugeliui iš mūsų. Pabandykime atsakyti į dešimt įdomiausių klausimų apie sapnus.
Ar įmanoma geriau prisiminti sapnus?
Taip, žinoma. Tačiau jei pamiršote savo sapnus, tai greičiausiai todėl, kad niekada neskyrėte jiems rimto dėmesio. Kas dėl to kaltas? Kultūra, kuri, atmetus psichoanalizę, neskiria daug dėmesio sapnams, ir šiuolaikinis gyvenimas: rytais keliamės per greitai bijodami pavėluoti į darbą. Kadangi sapnai atsiranda natūralaus miego ciklo pabaigoje, jie iškart paskęsta budrioje psichinėje veikloje.
Kai kurie nesąmoningai blokuoja prisiminimo procesą, kad nesusidurtų su represuota psichikos puse. Taip pat nustatyta, kad REM miego fazėje, kuri lydi būtent sapnus, hipokampo (smegenų dalis, kurioje formuojasi prisiminimai) ir neokortekso (kuriame jie saugomi) neuronai nėra sinchronizuoti. Gali būti, kad dėl to mums sunku prisiminti, ką sapnavome.
Geriausias būdas prisiminti sapną – nustatyti žadintuvą 15 minučių anksčiau nei įprastai, pasilikti lovoje, kad vaizdai galėtų praskrieti pro akis, ir juos užsirašyti. Kuo daugiau laiko tam skirsime, kuo daugiau užsirašysime, tuo geriau galėsime prisiminti sapnus.
Kas vyksta mano smegenyse naktį?
Kiekviena naktis susideda iš kelių miego ciklų, kurių kiekvienas trunka 90 minučių. Iš pradžių mieguistumą seka negilus miegas, po kurio prasideda pirmasis ciklas: gilus “lėtas miegas” be sapnų, po kurio seka “greitas miegas” su sapnais, lydimas greitų akių judesių. Naujagimių REM miegas sudaro pusę viso miego ciklo, vaikų iki dvejų metų – 30-40 %, o suaugusiųjų – 15-25 %.
Ar pašalinis triukšmas gali turėti įtakos mano sapnams?
Ausys miego metu nėra „išjungtos“! Priešingu atveju mums būtų sunkiau atsibusti ryte. Taip pat žodžiai, krintančio daikto garsas, bet koks triukšmas gali įsilieti į sapno siužetą ir net jį pakeisti. Jei esate negilaus miego būsenoje, jus gali pažadinti net labai silpni garsai.
Malonus ar nemalonus kvapas, kieno nors prisilietimas, šviesos blyksnis taip pat gali jus paveikti. Jei staiga prabudote, galite patirti vadinamąją miego inercijos būseną, kai visiškai nesiorientuojate: socialiai esate prabudęs ir manote, kad esate pasirengęs atlikti kasdienes užduotis, tačiau funkciškai vis dar miegate. Tai yra vienas iš būdų, kaip suardomos ribos tarp sapno ir sapnavimo.
Kam reikalingi sapnai?
Neurofiziologams tai vis dar yra paslaptis. Taip pat ir tai, kodėl mes apskritai sapnuojame. Žinoma, kiekvienas mokslininkas turi savo hipotezių. Šiuolaikinės somnologijos klasikas Michelis Jouvet savo knygose “Sapnų pilis” ir “Sapnų gaudyklė” rašė, kad “greitasis” miegas tarnauja genetiniam smegenų programavimui: jis leidžia kūdikiams suformuoti pagrindinius mūsų rūšies elgesio modelius, o suaugusiesiems – juos išlaikyti.
Nobelio premijos laureatas fiziologas Francis Crickas mano, kad sapnai reikalingi tam, kad galėtume pamiršti: tuo metu visi per dieną sukaupti ir atmintyje saugomi įspūdžiai yra pertvarkomi, kad vieni prisiminimai būtų pašalinti, o kiti išsaugoti.
Psichoanalitikų teigimu, visi turime troškimų ir impulsų, kurie išstumiami, nes sąmonei yra nepriimtini. Tai sukuria energiją, kurią reikia išlieti, o sapnuojant smegenys išsilaisvina nuo atsiradusios psichinės įtampos. Štai kodėl Froidas sapną vadino “karališkuoju keliu į pasąmonę”.
Dažnai sapnuoju košmarus. Kaip jų atsikratyti?
Košmarai – tai sapnai apie baimę, skausmą ar nepaaiškinamą nerimą. Šiuos varginančius sapnus, kurie retkarčiais aplanko kiekvieną, gali sukelti daugybė dalykų: neišspręsti konfliktai, fizinis skausmas, per daug soti vakarienė… Jie tampa problema tik tada, kai kiekvieną naktį pabundate šaukdami ir nebegalite užmigti, nes bijote susapnuoti dar vieną košmarą.
Archetipai atsiranda sapnuose, kai mūsų psichikai reikia pakeisti nepriimtiną situaciją kita, jai tinkamiausia.
Taip pat egzistuoja potrauminiai košmarai, kurie padeda mums susidoroti su nepakeliamomis emocijomis, sukeltomis nelaimių (tokių kaip karas, stichinės nelaimės, seksualiniai išpuoliai, automobilių ir lėktuvų katastrofos…). Tam reikia psichologo pagalbos.
Tačiau kiekvienas gali susidoroti su “įprastais” košmarais. Pavyzdžiui, galite vizualizuoti skausmingas scenas, atimti iš jų dramatišką intensyvumą, o paskui atkurti jas pozityviu raktu. Taigi košmarų ne “atsikratote”, o sprendžiate juos kaip problemą.
Sapnuose matau simbolius, kurie nėra iš mano gyvenimo. Kodėl?
Kasdienio gyvenimo elementai sudaro tik 30-40 % sapnų turinio. Knygoje “Žmogus ir jo simboliai” Carlas Gustavas Jungas aiškina, kad tai yra vadinamieji archetipai. Jis padalijo kiekvieno žmogaus pasąmonę į dvi “teritorijas”.
Asmeninė pasąmonė yra kiekvieno iš mūsų gyvenimo patirties ir išgyvenimų rezultatas. O kolektyvinė pasąmonė – tai tikras vandenynas informacijos, kurią sukūrė visa žmonijos patirtis nuo amžių pradžios. Čia pamažu išsikristalizavo universalios simbolinės temos, archetipai.
Drakonas, didžioji motina, didvyris, išmintingas senelis, žuvis ir smėlis – tai tik keletas iš tūkstančių archetipinių įvaizdžių. Drakoną žudantis herojus, krikštas, kosminė katastrofa – tai jau archetipiniai motyvai. Jie atsiranda sapnuose, kai juos išjudina kokia nors problema ir kai psichologiškai nepriimtiną situaciją reikia pakeisti kita, labiau tinkančia psichikai. Taigi šie simboliai taip pat susiję su kasdieniu gyvenimu, tik juos reikia iššifruoti.
Ar galiu pats interpretuoti savo sapnus?
Taip, bet tam reikia praktikos! Froidas įrodė, kad sapnas nėra tik galvosūkis, kaip buvo manoma iki jo, jis susijęs su individualumu, su mūsų organizuotumu. Be to, simbolių aiškinimas labai skiriasi, priklausomai nuo to, ar vadovaujatės froidistiniu, Jungo, Adlerio, ar transpersonaliniu požiūriu.
Man yra tekę matyti nelaimę sapne dar prieš jai įvykstant. Ar tai ypatinga dovana?
Pranašiški arba telepatiniai sapnai yra neabejotinai kažkas išskirtinio. Tačiau tai, kad jie yra reti, nereiškia, kad jų apskritai nebūna. Šioje srityje jau daugiau kaip keturiasdešimt metų atliekama daugybė eksperimentų. Garsiausi yra amerikiečių psichoanalitiko Montago Ullmanno tyrimai. Jie rodo, kad sapnuose egzistuoja pranašystės ir telepatija.
Nors visi gyvūnai miega, tik žinduoliams ir paukščiams būdingi “greito miego” etapai, kurių metu jie sapnuoja.
Nuo 1966 m. privati Amerikos organizacija, vadinama „Centriniu pranašysčių registru“, renka visuomenės pranešimus apie visus “pranašiškus” sapnus, juos registruoja ir bando susieti su tikrais įvykiais. Kaip tai vyksta, mokslas kol kas negali paaiškinti…
Mano šuo miegodamas urzgia, inkščia ir judina letenas. Ar jis sapnuoja?
Gali būti. Nors visi gyvūnai miega, tik žinduoliai ir paukščiai turi REM miego fazes, susijusias su sapnais. Tikėtina, kad šios fazės yra susijusios su šiltakraujų gyvūnų termoreguliacijos mechanizmu. Kadangi šaltakraujai gyvūnai (žuvys, ropliai, varliagyviai ir bestuburiai) neturi šio mechanizmo, manoma, kad jie nesapnuoja.