Seksizmas – tai žmonių diskriminacija dėl jų lyties, ignoruojant kitas asmens savybes. Daugeliui iš mūsų ši sąvoka tikrai pažįstama, tačiau gali būti sunku ją tiksliai apibrėžti kasdieniniame gyvenime. Būtent todėl šiame straipsnyje seksizmą (nukreiptą prieš moteriškąją lytį) panagrinėsime įdėmiau.
Turinys
Šešios seksistinės pastabos, kurias moterys girdi kasdien (jos mažina jų savivertę ir kenkia psichikai)
“KAIP MOTERIAI, JUMS SEKASI STEBĖTINAI GERAI”
Moterys, kurioms sekasi tai, kas anksčiau buvo tik vyrų sritis, pavyzdžiui, mokslas ar sportas, nėra pripratusios prie tokio “komplimento”. Daugelis vyrų, sakydami nuolaidžius žodžius, viena vertus, pripažįsta moters sėkmę, kita vertus, iš karto ją nuvertina. Ar kada nors sutikote vyrą, kuriam bent kartą buvo pasakyta, kad jis kažką daro gerai, nors yra vyras?
“GAL JAU NUSIRAMINKITE…”
Kai vyrai aistringai reiškia savo nuomonę, jie laikomi drąsiais ir nuosekliais. Kai taip elgiasi moterys, jos vadinamos isteriškomis. Sakyti moterims, kad jos atsipalaiduotų ar nusiramintų, kai išreiškia savo nuomonę, ypač profesinėje aplinkoje, reiškia neleisti joms dirbti savo darbo.
“O KUR ŠYPSENA? KODĖL NESIŠYPSOTE?”
Daugelis moterų patvirtins, kad panašią frazę yra girdėjusios ne kartą, kai leido sau neutralią, susimąsčiusią ar piktą veido išraišką. Visiškai nesvarbu, ar moteris ėjo gatve, ar važiavo metro, ar buvo susikoncentravusi į einamuosius reikalus.
Bet kokiu atveju, jei ji nesišypso, ji nevykdo moters “pareigos” atrodyti gražiai ir draugiškai.
Menininkė Tatjana Fazlalizadeh, savo projekte “Nustok liepti moterims šypsotis” (angl. Stop telling women to smile) nagrinėjusi šią temą, taip išreiškė šią problemą: “Kai vyras liepia moteriai šypsotis, vargu ar jis nori ją pralinksminti. Veikiau jis nori parodyti savo galią ir kontrolę. Jis stengiasi, kad ji jam atrodytų priimtinai. Moterys turėtų šypsotis tik tada, kai yra tam tinkamos nuotaikos.”
“SUPER… (BET KURIOS KŪNO DALIES PAVADINIMAS)”
Remiantis neseniai Kornelio universitete atlikto tyrimo duomenimis, 85 proc. amerikiečių moterų iki 17-os metų amžiaus patyrė vienokį ar kitokį seksualinį priekabiavimą.
Priekabiavimas gali pasireikšti įvairiai – moterims garsiai švilpaujama, rodomi įžeidžiantys gestai, metami nepadorūs žvilgsniai ir šypsenos, bet dažniausiai tai būna nepageidaujami komentarai, kuriais moterys paverčiamos negyvu daiktu, pabrėžiant tam tikras kūno dalis.
Paprastai vyrai tvirtina, kad jie norėjo taip pasakyti komplimentą, tačiau tiesa yra ta, kad jie patys vargu ar kada nors yra sulaukę tokių “komplimentų” iš moterų.
“TURĖTUM BŪTI DĖKINGA, KAD AŠ…”
Moterims dažnai sakoma, kad jos turėtų būti dėkingos, jog joms neatsitiko “kas nors blogesnio”. Ši žinia ypač ryški kultūroje, kurioje seksualinį smurtą patyrusios moterys kaltinamos dėl to, kas joms nutiko.
Vyrai dažniausiai negyvena tikėdamiesi, kad jie turi būti nuolat pasirengę blogiausiam. Užuot toliau palaikius šią normą, reikia sukurti pasaulį, kuriame moterys gyventų turėdamos tokį patį prigimtinį saugumo jausmą kaip ir vyrai.
“JŪSŲ KŪNAS / DRABUŽIAI / IŠVAIZDA BLAŠKO DĖMESĮ”
Aprangos taisyklės mokyklose, universitetuose ir biuruose ne tik erzina, bet ir pažeidžia žmogaus teisę turėti savo stilių. Paprastai jis dažniausiai skirtas moterims.
Egzistuoja neišsakytas įsitikinimas, kad moters kūnas gali blaškyti dėmesį, gėdinti, o vyro – ne.
“Pasirodo, kad mes norime remti ir apsaugoti tik vyrus, – sako moterų teisių ekspertė Jessica Valenti. – Tai reiškia, kad moterys atitraukia vyrų dėmesį nuo darbo ar studijų, todėl jų veiksmai turėtų būti stebimi.”
Tiems asmenims, kurie ir toliau kartoja panašius pareiškimus moterų atžvilgiu, būdinga viena bendra savybė: jie susiaurina savo mąstyseną iki galios klausimo. Jie linkę sutelkti ją vien tik vyrų rankose, įgalindami juos niekinti ir menkinti “silpnąją” lytį. Ar verta su tuo taikstytis, o gal laikas pagalvoti apie kitokį jėgų balansą? Viskas priklauso tik nuo kiekvieno iš mūsų veiksmų (tiek vyrų, tiek moterų).
Taip pat skaitykite:
