Senatvė – tai vienatvė, nykimas, nuolatinis silpnumo ir bejėgiškumo jausmas. Senatvė – tai laukiama laisvė, kelionės, bendravimas su vaikais ir anūkais, triukšmingi šeimos susibūrimai. Kuris iš šių apibrėžimų jums atrodo teisingesnis? Psichologai teigia, kad jūsų atsakymas gali nuspėti, kaip jausitės sulaukęs savojo senatvės meto.
MITAI IR FAKTAI
Kai kuriuos įsivaizdavimus apie senatvę sunku paneigti. Iš tiesų, laikui bėgant mūsų kūnai nusidėvi, nebėra tokie lankstūs ir paslankūs kaip jaunystėje. Mums sunkiau daryti tai, ką darėme anksčiau. Neretu atveju turime vartoti daugiau vaistų ir dažniau lankytis pas gydytojus, pradėti naudotis lazdele ar klausos aparatu…
Tačiau daugelis paplitusių nuomonių apie senatvę yra prieštaringos. Tai pasakytina apie pasitenkinimą gyvenimu apskritai, taip pat apie pokyčius, susijusius su senėjimu. Tyrimai rodo, kad vyresnio amžiaus žmonės yra daug labiau patenkinti savo santykiais su artimaisiais, o brandaus amžiaus darbuotojai daro mažiau klaidų nei jų jaunesni kolegos. Be to, vyresniame amžiuje mūsų smegenys geriau atskiria esminius dalykus nuo neesminių.
SENATVĖ YRA TAI, KUO TIKIME
Kas lemia, ar senatvė yra “linksma”? Pastaruoju metu daugėja įrodymų, kad laimingas ir ilgas gyvenimas vyresniame amžiuje yra susijęs su teigiamu požiūriu į senatvę apskritai. Tie, kuriems senatvė asocijuojasi tik su nuosmukiu, dažniau kenčia nuo atminties sutrikimų, širdies ligų ir lėčiau atsigauna po traumų. Jie net miršta anksčiau – maždaug 7,5 metų.
Jeilio visuomenės sveikatos mokyklos (JAV) psichologai nustatė, kad teigiamas senatvės suvokimas priklauso nuo to, kokią informaciją gauname iš mus supančio pasaulio. Jei nuolat matysime besišypsančius vyresnio amžiaus žmones ir girdėsime, kad senatvė – tai naujų galimybių ir patirčių metas, pradėsime nesąmoningai tuo tikėti.
TEIGIAMŲ MINČIŲ GALIA
Stereotipus apie senatvę mums įdiegia šeima ir aplinka. Jie yra gyvenimo scenarijaus, lemiančio mūsų elgesį, dalis. Jei mums nuolat bus kartojama, kad senatvėje žmonės yra vieniši ir nelaimingi, mes tai priimsime kaip savaime suprantamą dalyką. Deja, realybėje taip nutinka dažnai. “Daugumoje Vakarų šalių senatvė ir senėjimas suvokiami daugiausia neigiamai”, – sako Dana Kotter-Gruen, Djuko universiteto (JAV) psichologijos profesorė.
Kaip galite pasipriešinti neigiamiems stereotipams? Pirmiausia ieškokite alternatyvų. Aplink mus yra daug įkvepiančių senatvės įvaizdžių: rūpestinga močiutė, žilas profesorius su įžvalgiu žvilgsniu, išmintingas rašytojas, aktorius ar režisierius. Pagalvokite apie juos, kai įsivaizduosite savo senatvę. Kita išeitis – nustoti automatiškai kaltinti amžių dėl tam tikrų problemų. Pavyzdžiui, 2-ojo tipo cukrinis diabetas vyresniame amžiuje atsiranda ne savaime, o dėl netinkamos mitybos ir nejudraus gyvenimo būdo.
NEPASIDUOKITE SKAIČIAMS
Žinoma, visa tai nereiškia, kad turime užsidėti rožinius akinius ir nepastebėti savo kūno pokyčių. Laimingi pagyvenę žmonės visada save laiko šiek tiek jaunesniais nei yra iš tikrųjų. Tai geras psichologinis metodas. “Atsiribodami nuo savo amžiaus, mes taip pat atsiribojame nuo neigiamų stereotipų apie jį”, – sako psichologas Davidas Weissas.
Pagrindinė mintis – neleisti, kad skaičiai mus užhipnotizuotų. Galime pripažinti, kad mūsų kūnuose kažkas pasikeitė. Tačiau niekas mūsų neįpareigoja kitą dieną po šešiasdešimtojo gimtadienio apsivynioti vilnone skara ir sėdėti ant suoliuko priešais namus. Gal ir nebegalėsite toliau bėgioti ilgų distancijų. Tačiau, užuot atsisakę mėgstamos veiklos, galite tiesiog šiek tiek „priartinti vartus“ ir pereiti prie sportinio ėjimo. Juk visada yra išeitis. Argi ne?
Taip pat skaitykite:
