Įsivaizduokite: esate pasimatyme ir vieną akimirką jūsų išrinktasis pasako komplimentą, kuris, atrodytų, turėtų pakelti jūsų savivertę iki dangaus: „Tu ne tokia, kaip kitos“. Kas tą akimirką sukasi jūsų galvoje? Gali būti, kad jaučiate sutrikimą ir net šiokį tokį susierzinimą. Bet kodėl?
Komplimentai ar nuvertinimas
Iš pirmo žvilgsnio tokios frazės skamba kaip susižavėjimas. Tačiau supraskime, kas už jų slypi.
Kodėl reikia priešpriešinti vieną moterį visoms kitoms? Kodėl „visos kitos“ staiga turėtų būti nevertingos?
Kai tau sakoma „tu ne tokia, kaip kitos moterys“, keistai atrodo tai, kad buvimas moterimi jau yra trūkumas, už kurį reikia atsiprašyti, bet tau, laimei, pavyko išlaikyti „normalumo“ testą. Sveikiname, tu esi „kitokia“. Tačiau čia ir slypi problema. Šis komplimentas tarsi patvirtina kažkokį neigiamą moteriškumo vaizdą apskritai. Tu esi „puiki“ – nes esi išimtis.
Tai gudru, ar ne? Pagyrimas grupės, kuriai priklausote, nuvertinimo sąskaita.
Mokslinis požiūris į „kitokią“
Tokios frazės yra vadinamųjų lyčių stereotipų apraiška: moteris iš pirmo žvilgsnio sulaukia komplimentų ir susižavėjimo, tačiau vis tiek palaikomi stereotipai apie jos „prigimtinį silpnumą“ arba „nepaprastą išskirtinumą“.
Pavyzdžiui, kai sakoma, kad moteris yra subtili, trapi būtybė, kurią reikia saugoti. Arba tokia frazė: „Tu ne paprasta, tu – karalienė“. Ar tai gerai nuteikia? Nelabai, bet po tekstu slypi mintis, kad visi kiti yra „nepakankamai geri, turėk omenyje, laikykis savo statuso“.
Stereotipai veikia nesąmoningu lygmeniu. 2010m. psichologų atliktas tyrimas parodė, kad tokie komplimentai kaip „tu ne tokia, kaip kitos“ gali sustiprinti lyčių lūkesčius ir įtvirtinti išankstinį įsivaizdavimą apie „teisingus“ ir „neteisingus“ moterų vaidmenis visuomenėje.
Taigi, tokie komplimentai skirsto moteris į „teisingas“ ir „neteisingas“, o tai ne tik neetiška, bet ir psichologiškai destruktyvu.
Būkime sąžiningi: kodėl „karalienė“?
Grįžkime prie „paprastos“ ir „karalienės“ scenarijaus. Sąmoningai pagilinu opoziciją ir hipertrofuoju švelnesnį pavyzdį žodžiais „ne taip, kaip kiti“, kad išryškinčiau savo mintį.
Esmė ta, kad tokia frazė užkelia jus ant pjedestalo, nuo kurio labai lengva nukristi. Juk jei dabar esi karalienė, o kitos – ne, kaip ilgai gali išlaikyti šį statusą? Juk karūna gali lengvai nukristi. Kai moteris giriama už savo „ypatingumą“, tai gali sukelti nesaugumo jausmą: „O kas, jei staiga tapsiu tokia kaip visos? Kas tada?“ „Staiga nebenorėsiu siekti karjeros / turėti vaikų / nustosiu dažytis / pradėsiu dažytis / susirgsiu depresija / negalėsiu savimi pasirūpinti?“ Kas tada man nutiktų?
Situacijos ironija ta, kad toks komplimentas yra spąstai. Viena vertus, esate liaupsinama, kita vertus, susikuriate gniuždantį standartą, kurio reikia laikytis.
Ką daryti su komplimentais?
Kaip reaguoti į tokius komplimentus? Tikrai neverta kelti skandalo. Pirmiausia galite ramiai priminti pašnekovui, kad nereikia nuvertinti kitų tam, kad jus pagirtų. Galite nusišypsoti ir mandagiai pasakyti: „Man malonu, kad mane vertini, bet nereikia manęs priešinti su kitais žmonėmis.“ Arba net pajuokauti: „Kas čia blogo, kad esu panaši į kitas?“.
Psichologiškai teisingas komplimentas neturėtų skirstyti žmonių į grupes pagal „gerus“ ir „blogus“. Daug maloniau išgirsti ką nors panašaus: „Man patinka, kokia tu atvira ir nuoširdi“ arba „Tu esi nuostabiai protinga. Su tavimi taip smagu diskutuoti apie knygas!“. Tokiais žodžiais niekas nelyginama su kitomis moterimis ir nefiksuojami stereotipai, tiesiog kalbama apie jūsų unikalias savybes jų nenuvertinant. Beje, lygiai taip pat tai veikia ir su vyrais.
Taigi, kai kitą kartą išgirsite, kad esate „kitokia“ – pagalvokite, ar į šį komplimentą apskritai verta atsakyti. O jei norite, kad kas nors iš tiesų jaustųsi gerai, tiesiog pasakykite, kad vertinate jį tokį, koks jis yra, be jokių „bet“ ar palyginimų.
