Seni medžių kelmai sode dažnai tampa tikru galvos skausmu. Jie užima vietą, trukdo naujiems sodiniams ir ilgainiui pradeda gadinti bendrą sklypo vaizdą. Daugeliui pirmoji mintis būna juos iškasti arba ištraukti specialia technika, tačiau toks darbas reikalauja daug fizinių pastangų, o kartais ir papildomų išlaidų.
Būtent todėl sodininkai vis dažniau renkasi kitą sprendimą – pagreitinti natūralų medienos irimo procesą, kad kelmas palaipsniui suirtų pats. Agronomai teigia, kad tam galima naudoti tam tikras medžiagas, kurios įsiskverbia į medieną ir pradeda jos skaidymą iš vidaus.
Kodėl kelmai sode gali tapti problema
Iš pirmo žvilgsnio senas kelmas atrodo tik estetinė smulkmena. Tačiau laikui bėgant jis gali sukelti ir kitų problemų. Supuvusi mediena tampa palankia vieta grybams, vabzdžiams ir kenkėjams, kurie gali išplisti į kitus sodo augalus.
Be to, kelmai dažnai trukdo planuoti sklypą – jų vietoje negalima sodinti naujų medžių, krūmų ar įrengti lysvių. Todėl dauguma sodininkų stengiasi juos pašalinti kuo greičiau.
Kaip pagreitinti kelmo irimą
Vienas dažniausiai naudojamų metodų – nitrato (salietros) naudojimas. Tai medžiaga, kuri giliai įsiskverbia į medienos struktūrą ir pagreitina natūralų jos irimo procesą.
Šis metodas laikomas palyginti paprastu, todėl jį galima pritaikyti ir savarankiškai.
Pirmiausia kelmo paviršiuje išgręžiamos kelios skylės. Jos turėtų būti maždaug 2–3 centimetrų skersmens ir apie 15–20 centimetrų gylio. Skylės išdėstomos tolygiai visame kelmo paviršiuje.
Tuomet į jas suberiama amonio arba kalio salietra. Medžiagos kiekis priklauso nuo kelmo dydžio – kuo kelmas didesnis, tuo daugiau reikės.
Kad medžiaga geriau įsigertų į medieną, į skylutes įpilama šiek tiek vandens. Drėgmė padeda salietrai greičiau prasiskverbti į medienos pluoštus.
Galiausiai skylės uždengiamos – tam galima naudoti molį, kamščius ar net polietileną. Tai daroma tam, kad lietus neišplautų medžiagos.
Kiek laiko trunka procesas
Medienos irimas nėra momentinis procesas. Paprastai jis trunka nuo kelių mėnesių iki metų, priklausomai nuo medžio rūšies ir kelmo dydžio.
Daugelis sodininkų rekomenduoja šį procesą pradėti rudenį. Per žiemą medžiagos spėja įsigerti į medieną, o pavasarį kelmas dažnai tampa jau gerokai minkštesnis ir lengvai suskaidomas.
Kai mediena pradeda irti, ją galima paprastai pašalinti rankomis arba panaudoti kaip organinę medžiagą dirvožemiui pagerinti.
Švelnesnė alternatyva – karbamidas
Jeigu nenorite naudoti stipresnių cheminių medžiagų, galima rinktis karbamidą (šlapalą). Ši medžiaga taip pat pagreitina medienos skaidymą, tačiau veikia šiek tiek švelniau.
Procesas su karbamidu paprastai trunka ilgiau, tačiau rezultatas būna panašus – kelmas palaipsniui suyra ir tampa lengvai pašalinamas.
Ekologiškesnis sprendimas
Pastaraisiais metais populiarėja ir biologiniai preparatai, kurių sudėtyje yra specialių medieną skaidančių grybų. Jie pradeda natūralų irimo procesą be cheminių medžiagų.
Tokie preparatai yra saugūs aplinkai ir dirvožemiui, tačiau jų veikimas lėtesnis. Kartais kelmui visiškai suirti gali prireikti pusantrų ar net dvejų metų.
Saugumo priemonės
Naudojant chemines medžiagas svarbu laikytis elementarių saugumo taisyklių. Dirbant rekomenduojama mūvėti apsaugines pirštines ir vengti medžiagos patekimo ant odos ar į akis.
Taip pat verta pasirūpinti, kad naudojamos medžiagos nepatektų ant šalia augančių augalų šaknų.
Kurį metodą pasirinkti
Kelmo šalinimo būdas dažniausiai priklauso nuo sklypo savininko tikslų. Jei norisi greitesnio rezultato, dažniausiai pasirenkama salietra. Jei svarbiau išlaikyti natūralią aplinką ir nenaudoti chemikalų, galima rinktis biologinius preparatus.
Svarbiausia nelikti su problema metų metus. Senas kelmas ne tik gadina sodo vaizdą, bet ilgainiui gali tapti kenkėjų ir ligų šaltiniu. Tinkamai apdorojus, jis palaipsniui suyra ir netgi gali praturtinti dirvožemį organinėmis medžiagomis.
