Pomidorų daigai po pasodinimo kartais atrodo gyvybingi tik pirmomis dienomis, o vėliau augimas sulėtėja. Dažniausiai tai susiję ne su veisle, o su sodinimo klaidomis: netinkamu atstumu, drėgmės režimu ar per stipriu startiniu tręšimu.
Gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje priimti sprendimai lemia visą sezoną. Jei šiame etape sutvarkomas pagrindas, pomidorai įsitvirtina greičiau, mažiau serga ir tolygiau krauna derlių.
1 klaida: per tankus sodinimas
Kai daigai susodinami per arti, blogėja oro cirkuliacija ir didėja ligų rizika. Be to, augalai konkuruoja dėl šviesos ir maisto medžiagų. Vėliau tai matoma per silpnesnį mezgimą ir smulkesnius vaisius.
2 klaida: netolygus laistymas
Pomidorams nepalankus režimas „sausra ir potvynis“. Geriau laistyti rečiau, bet giliau, kad drėgmė pasiektų šaknų zoną. Paviršinis drėkinimas skatina seklias šaknis ir mažina atsparumą karščiui.
3 klaida: per daug azoto pradžioje
Norint greito augimo dažnai persistengiama su azotu. Tada formuojasi daug lapijos, bet silpnesnis derėjimas. Saugiau rinktis subalansuotą maitinimą ir stebėti augalo reakciją per kelias dienas.
4 klaida: vėlyvas formavimas
Neprižiūrimi pažastiniai ūgliai ir nepritvirtinti stiebai vėliau apsunkina priežiūrą. Tvarkingas formavimas birželio pradžioje padeda išlaikyti augalą sveiką ir nukreipti energiją į vaisius.
Išvada
Pomidorų sėkmė prasideda nuo bazinių taisyklių laikymosi. Taisyklingi atstumai, stabilus laistymas ir saikingas maitinimas dažniausiai duoda didžiausią naudą viso sezono derliui.
