Pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje šiltnamyje prasideda tikras pomidorų stebėjimo sezonas. Atrodo, dar vakar daigai stovėjo gražūs, žali, tvirti, o šiandien lapai jau susisukę, pakibę ar keistai sustirę. Pirma mintis daugeliui sodininkų būna ta pati: „Liga. Reikia skubiai purkšti.“
Bet dažniausiai purkštuvo dar nereikia. Daugeliu atvejų pomidorų lapų garbanojimasis nėra nei virusas, nei grybelis, nei mirtina liga. Tai augalo reakcija į stresą. Pomidoras tiesiog bando pasakyti, kad jam per karšta, per šlapia, per sausa, per daug trąšų arba per staigiai buvo pakeistos sąlygos.
Svarbiausia – išmokti suprasti, ką rodo lapai.
Jei lapai susisuka per karštį
Jeigu pomidorų lapai dieną susisuka tarsi vamzdeliai ar plunksnos, o vakare vėl šiek tiek atsitiesia, greičiausiai problema – karštis. Šiltnamyje temperatūra kyla daug greičiau nei lauke. Lauke gali būti malonūs 24–25 laipsniai, o polikarbonatiniame ar stikliniame šiltnamyje vidurdienį jau būna 35 ir daugiau.
Tokiu atveju pomidoras ginasi. Susukdamas lapus jis mažina garinimo plotą, kad prarastų mažiau drėgmės. Tai nėra liga – tai augalo bandymas išgyventi.
Ką daryti? Vėdinti šiltnamį reikia anksti, dar prieš saulei pradedant kepti. Geriausia duris ir langelius atidaryti ryte, o ne tada, kai viduje jau pirtis. Karštomis dienomis labai padeda šešėliavimo tinklas. Jį galima užmesti per didžiausius karščius ir nuimti, kai oras apsiniaukia.
Kai kurie sodininkai balina šiltnamio sienas kreida. Tai tikrai sumažina temperatūrą, bet turi minusą: jei prasideda apsiniaukusių dienų laikotarpis, pomidorams ima trūkti šviesos. Todėl šešėliavimo tinklas dažnai patogesnis ir lankstesnis sprendimas.
Jei kaltas vanduo – lapai gali garbanotis ir nuo sausros, ir nuo pertekliaus
Pomidorai gali susukti lapus tiek tada, kai jiems trūksta vandens, tiek tada, kai jo per daug. Tai viena dažniausių klaidų šiltnamyje.
Kai vandens trūksta, viskas atrodo logiška: augalas taupo drėgmę, lapai susisuka, viršūnės gali atrodyti pavargusios. Tačiau kai laistoma per dažnai, problema tampa klastingesnė. Dirva apačioje užmirksta, šaknims ima trūkti deguonies, jos dūsta ir nebegali normaliai siurbti vandens. Tuomet augalas atrodo taip, lyg jam trūktų drėgmės, nors iš tiesų jis stovi šlapioje žemėje.
Todėl vien patikrinti viršutinį dirvos sluoksnį pirštu nepakanka. Šiltnamyje viršus gali išdžiūti per kelias valandas, o 20–30 centimetrų gylyje dar gali būti šlapia.
Geresnis būdas – naudoti ilgą medinį pagaliuką. Įkiškite jį į dirvą šalia krūmo maždaug 20 centimetrų gylyje, palaikykite ir ištraukite. Jei pagaliukas drėgnas ir aplipęs žeme, laistyti dar nereikia. Jei sausas – metas duoti vandens.
Dar viena svarbi taisyklė: nelaistykite pomidorų lediniu vandeniu tiesiai iš šulinio ar vandentiekio. Staigus temperatūros skirtumas šaknims yra šokas. Geriausia vandenį laikyti statinėje šiltnamyje arba lauke, kad jis sušiltų.
Jei pomidorai „penėja“
Kartais pomidorų krūmas atrodo net per daug gražus: stiebas storas, lapų daug, spalva tamsiai žalia, viršūnė susisukusi, o žiedų ar vaisių mažai. Tokiu atveju augalas greičiausiai „penėja“ – gauna per daug azoto ir per mažai kalio.
Tai dažnai nutinka, kai sodininkai per daug lepina augalus raugintų žolių, dilgėlių ar mėšlo užpilais. Tokie užpilai gali būti naudingi tinkamu metu, bet jie turi daug azoto. Jei pomidoras jau augina galingą lapiją, papildomas azotas tik paskatins dar daugiau žalios masės, o ne vaisių.
Tokiu atveju reikia ne dar vieno „maitinančio“ užpilo, o kalio. Galima naudoti pelenus, bet atsargiai. Pelenai šarmina dirvą, todėl jei dirva ir taip šarminė, jie gali apsunkinti kai kurių maisto medžiagų pasisavinimą. Saugesnis ir tikslesnis variantas – kalio sulfatas, naudojamas pagal instrukciją. Jis neturi azoto ir padeda atkurti pusiausvyrą.
Jei lapai susisuko po genėjimo
Pomidorai nemėgsta staigių pokyčių. Jei vienu kartu pašalinote daug pažastinių ūglių ar lapų, augalas gali patirti stresą ir susukti lapus. Tai ypač dažna, kai sodininkas savaitę nebuvo šiltnamyje, o paskui „sutvarko viską iš karto“.
Geriau genėti po truputį. Vienu kartu nereikėtų pašalinti per daug lapų. Dažniausiai pakanka 2–3 lapų ar kelių pažastinių ūglių. Augalui reikia laiko prisitaikyti.
Jei lapai susisuko būtent po stipraus genėjimo, dažniausiai reikia tiesiog duoti augalui kelias dienas ramybės: normaliai laistyti, vėdinti, nekaitinti ir nebetręšti iš panikos.
Kartais tai tiesiog veislės savybė
Ne visi pomidorų lapai turi atrodyti vienodai. Kai kurios veislės ir hibridai natūraliai turi šiek tiek nusvirusius, siauresnius ar garbanotus lapus. Jei augalas auga gerai, žydi, mezga vaisius, lapai nėra dėmėti, nėra kenkėjų ir nėra vytimo, gali būti, kad viskas gerai.
Todėl prieš ieškodami ligos prisiminkite, kokią veislę pasodinote. Jei visi tos pačios veislės krūmai atrodo panašiai, o kitų veislių pomidorai šalia auga kitaip, tai gali būti genetinė ypatybė, o ne problema.
Kada jau reikia sunerimti rimčiau
Yra situacijų, kai lapų garbanojimasis gali rodyti ne paprastą stresą, o rimtesnę bėdą.
Pirmiausia apžiūrėkite lapų apačią. Ten dažnai slepiasi amarai, baltasparniai, voratinklinės erkės. Šie kenkėjai siurbia augalo sultis, todėl lapai deformuojasi, raukšlėjasi, garbanojasi. Jei matote lipnumą, mažus vabzdžius, voratinklį ar baltus skraidančius vabzdelius, reikia imtis priemonių nuo kenkėjų.
Antra, atkreipkite dėmesį į virusų požymius. Jei lapai tampa smulkūs, kieti, trapūs, stipriai deformuoti, žiedai krenta, augalas nustoja normaliai augti, tai gali būti virusinė liga. Tokiais atvejais gydymo dažnai nėra – pažeistą augalą tenka pašalinti, kad neužkrėstų kitų.
Trečia, galimas apsinuodijimas herbicidais. Tai nutinka, kai pomidorai mulčiuojami žole ar šiaudais, kurie buvo purkšti nuo piktžolių, arba kai į dirvą patenka užteršto mėšlo. Tada lapai gali tapti siauri, siūliški, panašūs į paparčius, augalas atrodo keistai deformuotas. Tai jau ne laistymo ar karščio problema.
Ką daryti pirmiausia, jei pamatėte susisukusius lapus
Neskubėkite purkšti. Pirmiausia įvertinkite sąlygas.
Pažiūrėkite, kada lapai susisuka: tik per pietų karštį ar visą parą. Patikrinkite tikrą dirvos drėgmę giliau, ne tik paviršiuje. Įvertinkite, ar nepertręšėte azotu. Prisiminkite, ar neseniai stipriai negenėjote krūmų. Apžiūrėkite lapų apačią dėl kenkėjų. Palyginkite su kitomis veislėmis.
Tik tada rinkitės veiksmą. Jei karšta – vėdinkite ir šešėliuokite. Jei sausa – palaistykite šiltu vandeniu. Jei per šlapia – sustabdykite laistymą ir leiskite dirvai pradžiūti. Jei per daug azoto – nebenaudokite dilgėlių ar mėšlo užpilų, duokite kalio. Jei kenkėjai – naikinkite juos tikslingai.
Svarbiausia sveiko šiltnamio taisyklė
Pomidorai dažniausiai nesuserga per vieną dieną. Jie pirmiausia siunčia signalus. Susisukęs lapas yra ne nuosprendis, o žinutė. Ir kuo ramiau ją perskaitysite, tuo mažiau klaidų padarysite.
Šiltnamyje daugiausia žalos padaro ne vien karštis, sausra ar trąšų trūkumas, o skubotas sodininko noras „tuoj pat kažką daryti“. Kartais geriausia pagalba pomidorams – atidaryti duris, patikrinti dirvą, palaistyti šiltu vandeniu ir kelias dienas nepanikuoti.
Pomidorai mėgsta priežiūrą, bet nemėgsta chaoso. Jei stebėsite juos kasdien ir reaguosite ne iš baimės, o iš supratimo, šiltnamis atsidėkos sveikais krūmais ir geru derliumi.
