Gal jau baigsite nuodyti aplinkinius? Jei turite dyzelinį automobilį, štai ką turite žinoti apie kietųjų dalelių filtrą

Jei turite gana modernų dyzelinį automobilį, vienas iš svarbiausių komponentų, užtikrinančių variklio veikimą ir aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi, yra dyzelinių dalelių filtras (DPF). Ką reikia apie jį žinoti?

Ši sistema, kuri šiandien montuojama ir kai kuriuose benzininiuose varikliuose, yra labai svarbi mažinant išmetamųjų teršalų kiekį. Tačiau ji taip pat yra viena iš dažniausiai pažeidžiamų dalių, jei nėra tinkamai prižiūrima.

Kas yra kietųjų dalelių filtras ir kokia jo paskirtis?

Kietųjų dalelių filtras – tai išmetimo sistemos įtaisas, kuris sulaiko smulkias suodžių daleles. Kad filtras neužsikimštų, automobilyje periodiškai vyksta regeneracijos procesas, kurio metu aukštoje temperatūroje sudeginamos susikaupusios liekanos.

Jei turite dyzelinį automobilį, svarbu žinoti, kaip veikia kietųjų dalelių filtras, kad išvengtumėte nemalonių gedimų ir problemų per techninę apžiūrą.

Kokia yra pagrindinė kietųjų dalelių filtro problema

Kad filtras išliktų veiksmingas, jį reikia reguliariai regeneruoti – tai procesas, kurio metu sudeginami susikaupę suodžiai, kad neužsikimštų. Šis procesas vyksta automatiškai, be vairuotojo įsikišimo, ir yra dviejų tipų: pasyvusis ir aktyvusis regeneravimas.

Pasyvusis regeneravimas. Pasyvusis regeneravimas yra nuolatinis ir natūralus procesas, vykstantis be variklio valdymo sistemos įsikišimo. Jis vyksta, kai variklis ilgą laiką veikia aukštoje temperatūroje, pavyzdžiui, važiuojant greitkeliais. Tokiomis sąlygomis išmetamųjų dujų temperatūra pasiekia 350-500 °C, todėl suodžiai lėtai oksiduojasi, reaguodami su azoto dioksidu (NO₂) ir virsta anglies dioksidu (CO₂).

Filtre esanti platinos danga veikia kaip katalizatorius, padedantis šiam procesui vykti efektyviai ir palaipsniui, nedidinant degalų sąnaudų ir nedarant įtakos variklio veikimui.

Aktyvus regeneravimas. Jei važiavimo sąlygos neleidžia pasiekti reikiamos pasyvaus regeneravimo temperatūros, įjungiamas aktyvus regeneravimas. Šiuo atveju variklio valdymo sistema sąmoningai padidina išmetamųjų dujų temperatūrą iki 600-650 °C, kad susikaupę suodžiai sudegtų.

Aktyvioji regeneracija pradedama, kai jutiklis nustato, kad suodžių lygis pasiekė tam tikrą ribą. Šis procesas paprastai trunka apie 10 minučių, o kad jis būtų sėkmingas, gali prireikti specialių vairavimo korekcijų. Važiuojant mieste, kai variklis dirba mažomis apkrovomis ir žemoje temperatūroje, aktyvusis regeneravimas yra ypač svarbus, siekiant išvengti filtro užsikimšimo.

Kas nutinka, jei regeneracija nėra baigta

Jei vairavimo stilius arba eismo sąlygos neleidžia visiškai užbaigti aktyvaus regeneravimo, filtre ir toliau kaupiasi suodžiai, kurie gali smarkiai užsikimšti. Ekstremaliomis aplinkybėmis filtras gali taip užsiteršti, kad automatinis regeneravimas taps nebeįmanomas ir teks atlikti priverstinį valymą autoservise arba net pakeisti filtrą.

Be to, jei regeneruoti bandoma per daug prisotintą filtrą, temperatūra gali pasiekti kritinį lygį, o tai gali sugadinti patį filtrą. Siekiant to išvengti, kai kuriose transporto priemonėse prietaisų skydelyje įrengta įspėjamoji lemputė, informuojanti vairuotoją apie būtinybę sureguliuoti regeneracijai skirtą važiavimo režimą.

Kaip padėti regeneracijai?

Siekiant išvengti problemų ir pailginti filtro tarnavimo laiką, rekomenduojama laikytis toliau nurodytų principų:

• Važiuokite pastoviu greičiu ir vidutiniu greičiu bent 20 minučių.
• Venkite važinėti tik mieste ir reguliariai leiskitės į ilgesnes keliones, kad paskatintumėte regeneraciją.
• Atkreipkite dėmesį į prietaisų skydelyje esančią įspėjamąją lemputę ir jai užsidegus nedelsdami imkitės veiksmų pagal transporto priemonės naudojimo instrukciją.

Laikydamiesi šių rekomendacijų užtikrinsite efektyvų filtro veikimą, sumažinsite brangiai kainuojančio remonto riziką ir padėsite išlaikyti dyzelinio variklio efektyvumą bei poveikį aplinkai.

Šaltinis: dzentlmenis.lv

Sekite mus „Google News“!