Žiema – iššūkis tiek vairuotojams, tiek jų transporto priemonėms. Šalta temperatūra, apledėję keliai ir gausus snygis verčia vairuotojus daugiau dėmesio skirti saugumui ir atitinkamai paruošti savo automobilius. Be padangų keitimo ar akumuliatoriaus būklės patikrinimo, svarbiausias žiemos prevencijos elementas yra tinkamų degalų pasirinkimas. Ir čia prieiname prie problemos esmės – ne kiekvienas vairuotojas žino, kad vasariniai ir žieminiai degalai skiriasi. Tačiau tai turėtų žinoti absoliučiai visi.
Degalų sezoniškumas – ne itin paplitusios žinios
Kiekvienas vairuotojas žino apie automobilių padangų sezoniškumą, tačiau ne visi žino apie žieminių degalų egzistavimą.
Atliktos apklausos duomenimis, tik 60 proc. lietuvių žino, kad yra skirtumas tarp vasarinių ir žieminių degalų. Dar mažiau respondentų – vos 1 iš 4 – galėjo nurodyti, kuo skiriasi šių dviejų rūšių degalai.
Vadinasi, net 40 proc. respondentų niekada nebuvo girdėję apie žieminius degalus, nors juos naudojo.
Vasariniai degalai pritaikyti aukštesnei temperatūrai, todėl nekyla garavimo ar skiedimo problemų. Dyzelino atveju vasarinės versijos kristalizacijos temperatūra yra aukštesnė, o tai reiškia, kad žemoje temperatūroje jame gali nusėsti parafinai, todėl užsikemša degalų filtrai.
Kita vertus, žieminiai degalai turi specialią sudėtį, kuri užtikrina, kad žemoje temperatūroje jie išliktų skysti. Žieminiam dyzelinui būdinga žemesnė kristalizacijos temperatūra ir šalto filtro užsikimšimo temperatūra (CFPP) – tai neleidžia nusėsti parafinams.
Be to, šaltuoju metų laiku naudoti skirtuose benzinuose yra priedų, kurie pagerina variklio užvedimą ir sumažina variklio užterštumą.
Taigi degalų skirstymas į žieminius ir vasarinius degalus turi gilią prasmę – jis atitinka techninius variklių poreikius skirtingomis oro sąlygomis. Tinkamų degalų naudojimas:
- didina saugumą,
- apsaugo variklį nuo gedimų,
- užtikrina optimalų transporto priemonės veikimą.
Dėl tokių sprendimų vairuotojai gali mėgautis be rūpesčių eksploatuojamu automobiliu nepriklausomai nuo metų laiko. Verta prisiminti, kad Lenkijoje žieminius degalus galima įsigyti nuo lapkričio.
Pagal oro temperatūrą galima nubraižyti visą dyzelino vartojimo medį:
Vasarinis, tarpinis ir žieminis, kuris dar gali būti pirmos bei antros (arktinis) klasės. Vasarinis dyzelinas neužšąla iki –5° C, tarpinis iki –15° C, pirmos klasės arktinis iki –26° C, o antros klasės iki –32° C. Pagal naujausias patentuotas technologijas iš biomasės pagamintas dyzelinas atsparus netgi ypatingai žemai –37° C temperatūrai.
Parašyti komentarą