Atėjus vasarai vis daugiau lietuvių suka galvas, kaip turėtų atrodyti jų sodybos kiemas – lygiai šienaujama veja, natūrali pieva ar žydintis gėlynų rojus vabzdžiams? Kiekvienas sprendimas turi savo privalumų, bet taip pat ir iššūkių. Ką rinktis – priklauso ne tik nuo estetikos, bet ir nuo jūsų gyvenimo būdo, požiūrio į gamtą ir… kantrybės.
Klasikinė veja – gražu, bet reikalauja nuolatinio darbo
Lygiai nupjauta veja – tai daugeliui pažįstamas „tvarkingo kiemo“ simbolis. Tokios vejos vaizdas primena parko tvarką, o basomis kojomis bėgioti per ją – tikras malonumas.
Tačiau būkime atviri: veja reikalauja priežiūros. Reikia ją nuolat pjauti, tręšti, laistyti, o sausros metu – dar ir gelbėti nuo išdegimo.
„Tokio tipo veja tinka tiems, kurie nori švaros ir estetinio vientisumo, pavyzdžiui, aplink baseiną, terasą ar vaikų žaidimų aikštelę“, – sako kraštovaizdžio dizainerė Jurgita S. – „Bet jeigu turite didelį sklypą, toks sprendimas gali būti varginantis tiek laiko, tiek finansine prasme.“
Kaimiška pievelė – natūralumo ir nostalgijos derinys
Kaimiška pievelė – tai natūraliai auganti žolė, kurioje vietos randa tiek dobilai, tiek žiogai. Ji šiek tiek šienaujama, bet nėra griežtai prižiūrima. Toks sprendimas dažnas vyresnėse sodybose, kur norima išsaugoti senąją dvasią.
„Kaimiška pievelė atrodo šiltai, jaukiai, tarsi atgyja senelių sodybos prisiminimai“, – pastebi aplinkos dizaino ekspertė. – „Tiesa, ji ne visada tiks moderniame sklype – gali atrodyti netvarkingai, jei supanti architektūra labai šiuolaikiška.“
Didelis šios pievelės privalumas – minimali priežiūra. Užtenka porą kartų per sezoną ją nupjauti, o lietuviškas klimatas užtikrina, kad ji pati atsinaujintų.
Žydinti pieva – rojus vabzdžiams ir poilsiui be streso
Jei norite prisidėti prie biologinės įvairovės išsaugojimo – rinkitės žydinčią pievą. Tokios pievos ne tik gražiai atrodo – jos tampa buveine bitėms, drugeliams, boružėms. Be to, jos beveik nereikia pjauti – pakanka vieno šienavimo sezono pabaigoje.
„Žydinčios pievos ypač populiarios tarp gamtos mylėtojų. Jos suteikia natūralų grožį ir tuo pačiu prisideda prie aplinkosaugos tikslų“, – aiškina biologas Tomas Girčys. – „Tačiau reikia turėti omenyje, kad tokią pievą reikia sėti specialiai, o pirmieji metai gali būti gana kuklūs.“
Svarbu: tokia pieva nebus idealiai „tvarkinga“ – žiedai, augalai bus skirtingų aukščių ir spalvų, kai kurie laikotarpiu gali nudžiūti, kol sužydės nauji. Bet tai – natūralios gamtos grožis.
Ką rinktis – veja, pieva ar gėlynas?
| Pasirinkimas | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|
| Veja | Estetika, patogumas vaikams | Reikalauja daug priežiūros |
| Kaimiška pievelė | Mažai priežiūros, natūralus vaizdas | Gali atrodyti nepakankamai „tvarkingai“ |
| Žydinti pieva | Nauda gamtai, mažas priežiūros poreikis | Reikia kantrybės, skirtingas estetinis pojūtis |
Eksperto patarimas: rinkitės mišrų variantą
Kraštovaizdžio dizaineriai vis dažniau siūlo kombinuoti – veja arti namų ar takų, kaimiška pievelė toliau, o žydinti pieva – sklypo pakraščiuose arba aplink sodą. Tokiu būdu galima sujungti estetiką, funkcionalumą ir aplinkosaugą.
„Svarbiausia – nebijoti natūralumo. Ne kiekvienas kiemas turi būti kaip golfas. Gamta nėra simetriška – ir tai yra jos grožis“, – sako Jurgita S.
Išvada: Grožis ir nauda gali eiti kartu
Nesvarbu, ar rinksitės lygiai nupjautą veją, švelniai banguojančią pievą ar gėlių pilną laukymę – svarbiausia, kad jūsų pasirinkimas atspindėtų ne madą, o jūsų gyvenimo ritmą. Juk kiemas – tai jūsų kasdienės gamtos oazė. Leiskite jai kvėpuoti kartu su jumis.
Parašyti komentarą