Ką reiškia ES turto registras? Europos Parlamentas svarstė idėją sukurti centralizuotą registrą, kuriame būtų įrašyti visi turto vienetai, kurių vertė viršija 200 000 eurų. Šis registras būtų prieinamas visoms atitinkamoms ES institucijoms, siekiant greičiau ir efektyviau kovoti su pinigų plovimu, mokesčių slėpimu ir terorizmo finansavimu. Tokio registro idėja apima ne tik nekilnojamąjį turtą, bet ir verslo akcijas, jachtas, lėktuvus, meno kūrinius, kriptovaliutas, akcijas ir auksą.
Kaip atsirado ši idėja?
Europos Komisija užsakė galimybių studiją, kurios kaina siekė apie 380 000 eurų. Ši studija turėjo nustatyti, ar toks visos ES mastu veikiantis turto registras yra įgyvendinamas ir kokių išteklių tam prireiktų.
Kokia būtų tokio registro problema?
Daugelis kritikuoja idėją kaip žingsnį link visapusiškos piliečių priežiūros. Pavyzdžiui, Vokietijoje jau dabar grynųjų pinigų sandoriams, pavyzdžiui, perkant auksą, taikomi griežtesni patikros reikalavimai, kai suma viršija 2000 eurų. Registro kritikai baiminasi, kad tai galėtų būti pagrindas platesnėms politinėms iniciatyvoms, pavyzdžiui, turto mokesčiui ar panašiems teisės aktams, kurie istorijoje jau buvo taikomi, kaip, pavyzdžiui, pokario Vokietijos „Lastenausgleich” įstatymas.
Ką parodė galimybių studija?
Studija, pradėta 2021 m. ir užbaigta 2024 m., ištyrė, kokie duomenys apie turtą jau yra registruoti ES šalyse ir kokių duomenų trūksta. Pavyzdžiui, automobilių duomenys jau dabar yra centralizuotai prieinami per EUCARIS sistemą, tačiau laivų ir orlaivių duomenys daug kur vis dar nėra pilnai skaitmeniniai.
Studijoje buvo nustatyta, kad daugelio turto rūšių (grynieji pinigai, akcijos, meno kūriniai, auksas) centralizuotas registras yra „daugiausia operatyviai neįmanomas”. Tai reikštų didžiulius techninius iššūkius ir galimus teisės pažeidimus dėl privačių duomenų apsaugos.
Galima alternatyva
Studijos autoriai siūlo, kad kiekviena ES valstybė turėtų sukurti savo nacionalinį turto registrą, kuris apimtų tik nekilnojamąjį turtą, banko sąskaitas ir įmonių savininkų duomenis. Šie registrai būtų susieti per bendrą internetinę platformą, kuri leistų ES institucijoms prieiti prie duomenų. Tai būtų pigesnė ir teisiškai saugesnė alternatyva.
Ar registras bus įvestas?
Europos Komisija pareiškė, kad šiuo metu neturi planų kurti tokio registro. Tačiau kritikai teigia, kad net jei dabar šie planai atidėti, jie gali būti atgaivinti vėliau, galbūt kitokiu pavadinimu ar forma. Nepaisant to, dabartinė galimybių studija rodo, kad centralizuoto turto registro įvedimas visoje ES šiuo metu yra mažai tikėtinas dėl didelių sąnaudų ir teisinių iššūkių.
Galimos ES turto registro pasekmės Lietuvai
Nors ES turto registras šiuo metu yra tik svarstymų lygmenyje, galimų pasekmių Lietuvai verta apsvarstyti. Štai keletas svarbiausių aspektų:
Privatumo ir asmens duomenų apsauga
Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, asmens duomenų apsaugai taikomas griežtas Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR). Centralizuotas turto registras keltų rimtų privatumo klausimų, nes tokia sistema leistų valstybinėms institucijoms ir, galbūt, kitoms šalims prieiti prie detalių duomenų apie kiekvieno piliečio turtą. Tai galėtų kelti riziką neteisėtam duomenų naudojimui ar nutekinimui.
Kapitalo nutekėjimo rizika
Dalis Lietuvos gyventojų, turinčių reikšmingą turtą (pvz., nekilnojamąjį turtą, verslo akcijas, aukso atsargas), galėtų svarstyti perkelti savo turtą į trečiąsias šalis, kuriose tokių registrų nėra arba jie nėra centralizuoti. Tai galėtų sumažinti investicijas šalyje ir pakenkti vietinei ekonomikai.
Turto įvertinimo ir apskaitos iššūkiai
Lietuvoje dar nėra centralizuotos turto apskaitos sistemos, kuri apimtų visus turto tipus (pvz., meno kūrinius, kriptovaliutas ar vertybinius popierius). Tokio registro įgyvendinimas pareikalautų didelių viešojo sektoriaus investicijų į IT infrastruktūrą, kvalifikuotus specialistus ir sudėtingą teisės aktų pritaikymą.
Ekonominis skaidrumas, bet ir potencialus nuosmukis
Centralizuotas registras galėtų padidinti ekonominį skaidrumą ir sumažinti šešėlinės ekonomikos mastą. Tačiau per griežti reikalavimai ir biurokratinė našta galėtų pristabdyti investicijas, ypač smulkaus ir vidutinio verslo sektoriuje, kuris Lietuvoje yra labai svarbus.
Galimi mokesčių pokyčiai
Registro kritikai teigia, kad jis galėtų tapti pagrindu turto mokesčiui ar kitoms fiskalinėms reformoms, kaip, pavyzdžiui, papildomam „turto perskirstymo” įstatymui, panašiam į pokario Vokietijos „Lastenausgleich” įstatymą. Tai galėtų padidinti mokestinę naštą Lietuvos gyventojams ir įmonėms.
Teisiniai ir politiniai iššūkiai
Lietuva galėtų susidurti su dideliais politiniais ir teisiniais iššūkiais, jei tokio registro įvedimas prieštarautų nacionalinei Konstitucijai arba sulauktų plačios visuomenės kritikos. Taip pat gali kilti klausimų dėl duomenų naudojimo kitiems tikslams, pavyzdžiui, baudžiamajam persekiojimui ar ekonominei kontrolei.
Ar tai tikrai realu?
ES Komisija teigia, kad šiuo metu neturi planų kurti tokį registrą, tačiau ateityje tai gali keistis. Atsižvelgiant į galimybių studijos rezultatus, labiau tikėtina, kad ES pasirinktų mažiau ambicingą kelią, palikdama turto registrus nacionalinių vyriausybių atsakomybei.
Šaltinis: wiwo.de