Lietuvoje vis garsiau kalbama apie darbuotojų trūkumą. Įmonės skundžiasi nerandančios reikiamos kvalifikacijos specialistų, o valdžia suka galvą, kaip spręsti šią problemą. Vienas iš siūlomų sprendimų – aktyviau įtraukti į darbo rinką jau užregistruotus bedarbius, o ne didinti darbuotojų kvotas iš trečiųjų šalių.
Užsieniečių antplūdis kelia nerimą
Pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai daugėja darbuotojų iš trečiųjų šalių, ypač iš Vidurio Azijos regiono. Ši tendencija kelia nerimą valdžios institucijoms, kurios siekia prioritetą teikti Lietuvos gyventojų įdarbinimui. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija planuoja griežtinti tvarką ir mažinti darbuotojų iš trečiųjų šalių kvotas.
„Tikslas kvotos nustatymo ir tai, kad prioritetą turime teikti Lietuvos žmonėms ir visų pirma norime, kad būtų įdarbinti Lietuvos žmonės“, – pabrėžia laikinasis socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas.
Nedarbas Lietuvoje – problema, kurią reikia spręsti
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, nedarbo lygis Lietuvoje per pastaruosius porą metų išaugo iki maždaug 7 proc. Tai reiškia, kad apie 150 tūkst. žmonių yra užsiregistravę Užimtumo tarnyboje ir ieško darbo.
„Turime apie 150 tūkstančių žmonių, kurie yra užsiregistravę Užimtumo tarnyboje ir sako, kad jie nori darbo ir to darbo ieško. Nesakau, kad jie visi galėtų dirbti, bet, jeigu 100 tūkstančių žmonių pradėtų dirbti už tūkstantį eurų, per metus yra 1,2 milijardo eurų, vien darbo užmokesčio pajamų. Tai yra milžiniška suma, kurios mes netenkame“, – teigia V. Šilinskas.
Integracijos iššūkiai
Kitas svarbus aspektas, į kurį atkreipia dėmesį valdžios atstovai, yra integracijos klausimas. Didėjant darbuotojų iš trečiųjų šalių skaičiui, kyla iššūkių, susijusių su jų integracija į Lietuvos visuomenę.
„Žmonės turi judėti, mes turim atviras sienas, bet tas procesas turi būti kontroliuojamas, nes mes kalbame tik apie skaičius, bet nekalbame apie integraciją“, – pabrėžia paskirtoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė.
Darbas – geriausia socialinė programa
Ministerija įsitikinusi, kad sumažinus nedarbą, sumažėtų ir Lietuvos gyventojų skurdas. „Darbas yra geriausias skurdo problemos sprendimas, geriausia socialinė programa – darbas“, – tikina V. Šilinskas.
Šią mintį palaiko ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė, kuri pabrėžia, kad dirbančių žmonių skurdo rodikliai yra geresni nei nedirbančių.
Verslo atstovų pozicija
Nors valdžia siekia riboti darbuotojų iš trečiųjų šalių skaičių, verslo atstovai teigia, kad tai gali pakenkti ekonomikos augimui. Jie argumentuoja, kad Lietuvos gyventojai nenori dirbti tam tikruose sektoriuose, pavyzdžiui, gamyboje ar transporte.
„Mes visada norime įdarbinti lietuvius, bet matom ir tokią tendenciją, kad vis daugiau lietuvių tiesiog nebenori dirbti gamybinėse įmonėse, atlikinėti tam tikrų gamybos funkcijų, procesų“, – teigia „Vilmers“ teisės ir personalo vadovė Margarita Pyragė.
Ekonomistų įžvalgos
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas taip pat kritikuoja valdžios planus riboti darbuotojų iš trečiųjų šalių skaičių. Jis teigia, kad tai gali sulėtinti ekonomikos augimą ir sumažinti mokesčių pajamas.
„Arba mes ribojame darbuotojų įvežimą, ribojame ekonomikos augimą, kas atitinkamai reiškia ribotas mokesčių pajamas, mažesnį gynybos finansavimą finale. Nebent mes skolinamės finansų rinkose. Arba mes taikome griežtą, bet pragmatišką darbuotojų importo politiką, kad mes importuojame darbuotojus liberaliai tam, kad tų darbuotojų trūksta, jeigu sako verslas, kad jų trūksta, skatinam ekonomikos augimą, nes įmonės gamina daugiau prekių ir paslaugų, didinam biudžeto pajamas ir iš to finansuojame gynybą ir kitus dalykus“, – argumentuoja A. Izgorodinas.
Ilgalaikis nedarbas – iššūkis
Viena iš priežasčių, kodėl sunku sumažinti nedarbo lygį Lietuvoje, yra didelis ilgalaikių bedarbių skaičius. A. Izgorodinas siūlo griežtinti socialinių pašalpų išdavimo tvarką, siekiant motyvuoti žmones grįžti į darbo rinką.
Darbuotojų trūkumo problema Lietuvoje yra kompleksinė ir reikalauja įvairiapusių sprendimų. Nors valdžia siekia prioritetą teikti Lietuvos gyventojų įdarbinimui, verslo atstovai ir ekonomistai įspėja apie galimas neigiamas pasekmes ribojant darbuotojų iš trečiųjų šalių skaičių. Svarbu rasti balansą tarp šių dviejų pozicijų ir ieškoti sprendimų, kurie skatintų ekonomikos augimą ir kartu mažintų nedarbą bei skurdą Lietuvoje.
Šaltinis: TV3
Parašyti komentarą