Lietuviai vis dar dirba ilgiau nei daugelio Vakarų Europos šalių gyventojai. Nors Lietuva jau daugiau nei du dešimtmečius yra Europos Sąjungoje, darbo laiko vidurkis išlieka aukštas – apie 39 valandas per savaitę, kai ES vidurkis – apie 36 valandas. Tuo tarpu tokiose šalyse kaip Vokietija ar Nyderlandai, kur gyvenimo kokybė akivaizdžiai aukštesnė, vidutinė darbo savaitė siekia vos 34 ar net 32 valandas.
Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip produktyvumo ženklas: dirbame ilgai, esame darbštūs, stengiamės. Tačiau kai šalia atsiranda skaičiai, rodantys, kad dirbant trumpiau žmonės uždirba daugiau, kyla klausimas: ar mes tikrai darome tai teisingai?
Kodėl dirbame tiek daug?
Pagrindinė priežastis – ekonominė būtinybė. Mažesnės algos nei Vakarų Europoje verčia žmones dirbti daugiau. Daugeliui tai ne pasirinkimas, o išgyvenimo sąlyga. Papildomos valandos, viršvalandžiai, net keli darbai – kasdienybė, o ne išimtis.
Tačiau yra ir gilesnių priežasčių. Darbo kultūra Lietuvoje vis dar stipriai veikiama senųjų stereotipų, kuriuose darbas yra ne priemonė kurti gyvenimą, o tikslas pats savaime. Jei lieki po darbo – vadinasi, esi atsidavęs. Jei savaitgaliais skaitai el. laiškus – esi atsakingas. Poilsis? Dažnai laikomas tinginyste arba silpnumu.
Toks požiūris stiprina užburtą ratą – dirbame ilgiau, pavargstame labiau, bet nepasiekiame nei finansinės laisvės, nei emocinio balanso. Tai atveda prie perdegimo, žemo produktyvumo ir, galiausiai, vis dažnesnio klausimo: ar verta?
Efektyvumas ≠ valandų skaičius
Šalyse, kurios pasirenka trumpesnes darbo savaites, produktyvumas nekrenta – kai kur jis net auga. Pavyzdžiui, Vokietijoje, kur vidutinė savaitinė darbo trukmė trumpesnė nei Lietuvoje, BVP vienam gyventojui yra kelis kartus didesnis. Olandai dirba trumpiausiai visoje ES, bet jų ekonomika klesti. Kaip tai paaiškinti?
Atsakymas – efektyvumas ir darbo proceso organizavimas. Ten, kur darbo laikas yra trumpesnis, darbuotojai yra labiau motyvuoti, geriau planuojami darbai, mažiau laiko iššvaistoma vidinėms nesėkmėms. Ten, kur vertinamas rezultatas, o ne buvimo prie darbo vietos trukmė, žmonės dirba protingiau, ne ilgiau.
Lietuvoje dar dažnai painiojama „daug darbo“ su „geru darbu“. Tai – kultūrinis užkibimas ant kabliuko, kuris neleidžia pažvelgti į darbo esmę – pasiekiamą rezultatą. Užuot siekę našumo, mes dažnai siekiame įspūdžio.
Ką rodo poilsio kultūra
Kitas svarbus aspektas – poilsio vertė. Vakaruose pietų pertrauka yra šventa, savaitgaliai – neliečiami, o atostogos – būtinos. Prancūzai, vokiečiai, italai puikiai moka atsijungti nuo darbo, ir tai jų darbo efektyvumui netrukdo. Priešingai – atneša naudą.
Lietuvoje poilsis vis dar dažnai laikomas silpnumu. Kai darbuotojas išvažiuoja atostogų, jis dažnai gauna skambučius ar laiškus. Kai išeini anksčiau – turi pasiaiškinti. Poilsis čia dar netapo darbuotojo teise, jis vis dar – privilegija. Šis požiūris turi kisti.
Keturių dienų savaitė – ne utopija
Vis dažniau pasaulyje diskutuojama apie keturių dienų darbo savaitę. Islandijos eksperimentas, taip pat pavyzdžiai iš Švedijos ir Vokietijos rodo, kad trumpesnė savaitė gali pagerinti ne tik žmonių gerovę, bet ir verslo rezultatus. Lietuvoje šis modelis dar retas, bet kai kurios įmonės jau eksperimentuoja – ir kol kas rezultatai džiugina.
Žmonės mažiau serga, jaučiasi labiau vertinami, lojalūs darbovietei, kūrybiškesni. Ilgainiui tai mažina darbuotojų kaitą, gerina atmosferą, o tai – tiesioginis efektyvumo veiksnys.
Trumpesnės darbo valandos nėra tinginystės ženklas – tai brandžios visuomenės pasirinkimas.
Ar galime keisti kryptį?
Klausimas, kurį turime sau užduoti – ar tikrai darbas turi būti gyvenimo centras? Ar tikrai produktyvumas priklauso tik nuo laiko, praleisto prie kompiuterio? Ar galime kurti sistemą, kurioje žmonės gyvena visavertiškai, o ne tik dirba?
Atsakymai priklauso ne tik nuo politikų ar darbdavių – jie priklauso ir nuo mūsų, darbuotojų, kurie privalo reikalauti kokybės, ne tik laiko už pinigus. Turime teisę ne tik į atlyginimą, bet ir į gyvenimą.
Ilgesnis darbas neturi būti Lietuvos vizitinė kortelė. Turime drąsos keistis – telieka ją paversti veiksmais.
