Tūkstančiai darbuotojų Lenkijoje dirbs 6 valandas per dieną su trimis poilsio dienomis be atlyginimo mažinimo. Eksperimento tikslas – pagerinti žmonių sveikatą ir išspręsti demografinę problemą.
Valstybė nepažeis darbdavių interesų: jei jie negaus naudos iš projekto, jiems bus skirta apie 3 mln. dolerių iš biudžeto kaip skatinimas. Apie Lenkijos valdžios iniciatyvą rašo leidinys „Infor”.
Šių metų balandį Šeimos, darbo ir socialinės politikos ministerija paskelbė darbo laiko trumpinimo programą. Netrukus prasidės suinteresuotų įmonių atranka eksperimentui.
„Tai bus pirmasis bandomasis darbo savaitės trumpinimo projektas Rytų Europoje. Kiekvienas darbdavys galės patikrinti, ar iniciatyva veikia”, – pareiškė darbo ministrė Agnješka Dzemjanovič-Bonk.
Eksperimento metu numatoma sutrumpinti darbo valandų skaičių per dieną iki 6 valandų, įvesti tris poilsio dienas arba suteikti papildomų atostogų dienų.
Išsamias projekto taisykles ir sąlygas ministerija paskelbė iki birželio 30 dienos. Eksperimentas truks nuo 15 iki 18 mėnesių, jo rezultatus kontroliuos speciali ekspertų grupė.
Lenkija seka šiuolaikinių ekonomikų – Prancūzijos, Danijos, Belgijos ir Ispanijos – pavyzdžiu ir siekia protingiau organizuoti darbo sistemą, pažymi valdžios atstovai.
Darbo savaitės trumpinimas Lenkijoje
Vloclaveko miesto meras Kšištovas Kukuckis įvedė 35 valandų darbo savaitę miesto administracijos ir komunalinių įmonių darbuotojams. Jo teigimu, tūkstančiai žmonių „naudojasi tokio darbo režimo pranašumais”.
Gamybos įmonė „Herbapol Poznań SA” taip pat sutrumpino darbo laiką. Jos generalinis direktorius Tomašas Kačmarekas pripažįsta, kad tai sumažino darbuotojų kaitą ir pravaikštas. „Herbapol” 2024 metais pasiekė geriausius finansinius rezultatus per pastaruosius 10 metų, todėl programa tapo vienu iš sėkmės „statybos blokų”.
„Darbuotojai, kurie neturi laiko poilsiui, dažnai perdega ir klysta darbo procese. Dėl to įvyksta nelaimingų atsitikimų”, – nurodo ministerijoje.
Darbo laiko trumpinimas Lenkijoje taip pat taps atsaku į neišvengiamą demografinę krizę. Laiko atlaisvinimas asmeniniam gyvenimui turėtų paskatinti jaunus žmones kurti šeimas. Vyresniems ir patyrusiems darbuotojams tai suteiks motyvacijos tęsti profesinę veiklą.
Sociologai mano, kad galiausiai darbuotojai pagerins psichinę ir fizinę sveikatą, gaus daugiau laiko asmeniniam gyvenimui, o darbdaviai – didesnį komandų efektyvumą ir kūrybiškumą.
Lietuvos perspektyvos
Lenkijos eksperimentas gali būti reikšmingas ir Lietuvai, kuri susiduria su panašiais demografiniais iššūkiais. Nors Lietuvoje keturių dienų darbo savaitės diskusijos kol kas vyksta tik akademiniame lygmenyje, kaimyninės šalies patirtis gali tapti svarbiu orientyru formuojant ateities darbo politiką.
Lietuvos darbo rinka jau demonstruoja lankstumo tendencijas – vis daugiau įmonių siūlo hibridinį darbą ir lanksčius grafikus. Verslo organizacijos pažymi, kad kvalifikuotų darbuotojų trūkumas verčia ieškoti naujų motyvacijos būdų, tarp kurių darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros užtikrinimas tampa vis svarbesniu veiksniu.
Ekspertai prognozuoja, kad sėkmingus Lenkijos eksperimento rezultatus stebės ne tik Lietuvos politikos formuotojai, bet ir verslo atstovai, ieškantys konkurencinio pranašumo talentų rinkoje. Demografinė krizė ir emigracijos mastai gali paskatinti Lietuvą greičiau prisijungti prie progresyvių darbo laiko modelių regioniniame kontekste.
Parašyti komentarą