Per amžius bangos-žudikės (Rogue wave) – staiga ramioje jūroje iškylančios galingos bangos – buvo laikomos jūrininkų legenda. Viskas pasikeitė 1995 m. sausio 1 d., kai Norvegijos pakrantėje esančią Draupner naftos platformą užklupo 25,6 metro aukščio banga. Kaip pabrėžia Johannes Gemmrich ir Leah Cicon iš Viktorijos universiteto straipsnyje, paskelbtame „Scientific Reports“ (2022), nuo to laiko užfiksuota dešimtys panašių reiškinių.
Tarp jų rekordinė banga iš Ucluelet salos Vankuveryje išsiskiria ne absoliučiu aukščiu, o proporcija palyginti su gretimomis bangomis. Ji buvo beveik tris kartus didesnė už vidutines bangas aplink ją, todėl yra ekstremaliausia užregistruota pavienė banga.
Bangą užfiksavo specializuota matavimo boja „CoastScout“, kurią 2020 m. lapkričio 17 d. 45 metrų gylyje įrengė bendrovė „MarineLabs“. Kaip paaiškino „MarineLabs“ generalinis direktorius Scott Beatty, „šios bangos užfiksavimas netoli mūsų kranto rodo, kaip svarbu rinkti panašius duomenis jūrų saugumui užtikrinti“. Remiantis Gemmricha ir Cicon tyrimais, tokio masto reiškinys turėtų pasikartoti maždaug kartą per 1300 metų. Be atitinkamų matavimo prietaisų banga galėjo likti nepastebėta.
Bangos-žudikės (Rogue wave) – tai bangos, kuri yra mažiausiai du kartus aukštesnė už visas kitas bangas aplink ją.
Gemmricho ir Cicon atlikti tyrimai parodė, kad ši milžiniška banga susiformavo ne taip, kaip paprastai paaiškinami tokie reiškiniai, t. y. dėl vadinamojo moduliacinio nestabilumo (tai procesas, kai viena banga „pavogia“ energiją iš gretimų bangų ir dėl to auga). Šiuo atveju banga susiformavo, nes kelios skirtingo dydžio bangos atsitiktinai susidūrė toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu. Šis reiškinys vadinamas Stokso bangų superpozicija.
Mokslininkai taip pat atliko kompiuterines simuliacijas, kurios patvirtino, kad vien bangų susidūrimas, be jokių sudėtingų papildomų procesų, yra pakankamas, kad susidarytų tokia ekstremali banga.
Naujas pavojų prognozavimo būdas
Iki šiol naudoti pavojaus dėl pavienių bangų įspėjimo metodai, pagrįsti vadinamuoju Benjamin-Feir indeksu (BFI), praktikoje nepasiteisino. MarineLabs matavimo plūdurų ir Fisheries and Oceans Canada priklausančių plūdurų duomenų analizė parodė, kad geresnis būdas prognozuoti riziką yra kitas rodiklis – bangų viršūnių ir slėnių koreliacija, apibrėžiama parametru „r“ (Scientific Reports, 2022).
Didelė „r“ vertė reiškia, kad bangos susidaro gerai organizuotomis grupėmis, o tai skatina atskirų didžiulių bangų susidarymą. Naudojant šį rodiklį, galima tiksliau įvertinti pavienių bangų atsiradimo riziką, net naudojant įprastas bangų prognozes, pvz., programą WAVEWATCH III.
Kaip atkreipia dėmesį Gemmrich ir Cicon, kai „r” vertė yra didelė, vienišos bangos atsiradimo tikimybė padidėja net dešimt kartų. Esant didžiausiam išmatuotam „r” lygiui, tokios bangos atsiradimo rizika buvo 1 iš 16 000.
Šaltinis: Interia.pl
Labai įdomu skaityti , vis atrandi naujo.