Daugelis šeimininkų įsitikinę, kad jų šuo gali verkti iš liūdesio ar apmaudo, kaip ir žmogus. Internete esančiuose vaizdo įrašuose ir nuotraukose nesunku rasti kadrų, kuriuose šunys atrodo tarsi ašarodami. Tačiau ar taip yra iš tikrųjų? Ar gyvūnai gali lieti ašaras, kai patiria stiprias emocijas?
Šunys yra labai emocionalūs padarai. Savo jausmus jie išreiškia kūno judesiais, lojimu ar net kaukimu. Virpanti uodega, nuleistos ausys ar pakreipta galva – tai signalai, kuriuos augintinis siunčia šeimininkui. Tačiau ašaros jų arsenale nėra emocijų išraiškos būdas.
Žinoma, kai gyveni su šunimi, jis tampa tarsi šeimos narys. Dažnai, humanizuodamas augintinį, šuns šeimininkas daro analogiją tarp savo ir gyvūno jausmų. Iš čia kyla mitai, kad šunys pavydi, įsižeidžia ar verkia.
Iš tikrųjų šunų ašaros atlieka grynai fiziologinę funkciją: jos apsaugo akis nuo nešvarumų ir drėkina rageną. Jei jūsų šuo verkia, tai priežastis būti atsargiems ir kreiptis į veterinarijos gydytoją. Priežastis gali būti alergija, uždegimas ar net į akį patekęs svetimkūnis.
Kaip šunys išreiškia emocijas?
Norėdami suprasti, ką jaučia jūsų šuo, turite atkreipti dėmesį į jo elgesį ir kūno kalbą. Pavyzdžiui:
Jei jūsų augintinis pradeda vengti kontakto, nusisuka, suglaudžia ausis arba gūžčioja, tai gali būti streso signalas. Tokius elgesio pokyčius dažnai lydi žiovulys arba veido laižymas.
Džiaugsmas: laimingo šuns kūnas būna atsipalaidavęs, uodega aktyviai vizginama, jis gali skleisti švelnius garsus, pereinančius į lojimą.
Baimė arba paklusnumas: kai šuo guli ant nugaros, tai ne visada reiškia, kad jis nori švelnumo. Kartais tokia poza yra baimės ženklas arba bandymas parodyti paklusnumą.
Jaudulys: vizginama uodega gali reikšti ne tik džiaugsmą, bet ir artėjantį konfliktą. Jei uodega pakelta aukštai, augintinis pats yra užėmęs kovinę poziciją, o plaukai ant pakaušio stojasi aukštyn, šuo jaučiasi pasitikintis savimi ir pasirengęs gintis.
Kodėl svarbu nesutapatinti šuns su žmonėmis?
Kai šeimininkas savo augintiniui suteikia žmogiškų bruožų, gali kilti nesusipratimų. Pavyzdžiui, šuns nepasitenkinimas dėl to, kad jis negavo norimo skanėsto, dažnai suvokiamas kaip įžeidimas. Arba kaltės jausmas dėl apkramtytų šlepečių klaidingai suprastas kaip savo veiksmų suvokimas. Iš tikrųjų gyvūnas tiesiog reaguoja į šeimininko nuotaiką.
Kad geriau suprastumėte savo šunį, turite stebėti jo elgesį ir teisingai interpretuoti signalus. Tai padės sukurti darnius santykius ir išvengti nereikalingų klaidų.
Nors šunys neverkia kaip žmonės, tai nesumenkina jų jausmų gilumo. Jie tiesiog turi savo unikalų bendravimo su mumis būdą, todėl turime stengtis suprasti savo keturkojį draugą.
Parašyti komentarą