Iš trečiadienio į ketvirtadienį danguje galėjome išvysti neįtikėtiną ir mistišką reiškinį – Mėnulio halą. Tai ne tik įspūdinga gamtos optinė iliuzija, bet ir ženklas, kurį nuo senovės žmonės siejo su orų permainomis bei paslaptingomis pranašystėmis.
Tai – optinis atmosferos reiškinys vadinamas halu. Šis reiškinys per metus pasirodo bent keliasdešimt dienų per metus. Dažniausiai pastebimas Saulės halas. Mėnulio halas susiformuoja rečiau, kadangi nakties metu reikia ryškios Mėnulio šviesos. Na o dabar kaip tik pilnaties fazė puikiai tikusi susidaryti ryškiam halui.
Skirtingų halo formų priskaičiuojama net apie 50, tačiau dažniausiai užfiksuojami ratilai aplink Saulę/Mėnulį, Saulės stulpas, parheliai (saulabroliai arba netikros saulės), o kiek rečiau – įvairios arkos ir lankai (kai kurie juos sumaišo su vaivorykšte).
Halas susiformuoja, kai labai ryškaus šviesos šaltinio (Saulės ar Mėnulio pilnaties) spinduliai lūžta (ore ar plonuose debesyse esančiuose) mažuose šešiabriauniuose ledo kristaluose. Nuo jų gausos ir išsidėstymo priklauso halo ryškumas bei matomų formų įvairovė.
Dažnu atveju halo pasirodymas yra laukiančių orų pasikeitimų (už 12–24 val.) pranašas, nes artėja atmosferos frontas. Vis dėlto, pasitaiko ir išimčių. Taip nutiko ir šį kartą, kadangi virš Lietuvos aukštutiniuose atmosferos sluoksniuose buvo užslinkusi nedidelė drėgmės sankaupa – plunksniniai debesys. Būtent juos sudarantys ledo kristalai ir suformavo Mėnulio halą.
Šaltinis: FB
Parašyti komentarą