Artimiausiu metu žmoniją gali ištikti pasaulinio masto problemos. Pasak mokslininkų prognozių, viskas prasidės nuo precedento neturinčio stiprumo ugnikalnio išsiveržimo. Tačiau šiuos pokyčius pajus visi.
Pasekmės bus daug rimtesnės nei iki šiol stipriausias istorijoje išsiveržimas, įvykęs 1815 m. Indonezijoje. Tada iš Tamboros ugnikalnio liejusi lava per kelias valandas nusinešė tūkstančius gyvybių.
Išsiveržimas sukėlė cunamį. Ar įmanoma numatyti, kur šį kartą įvyks superišsiveržimas? Ir kas apskritai yra klimato chaosas? Apie tai pasakoja laida „Žmonijos paslaptys“ su Olegu Šiškinu.
Generalinė pasaulio pabaigos repeticija: kaip ugnikalnio išsiveržimas sukėlė humanitarinę krizę
Visi buvo tikri, kad Tambora miega, todėl nepastebėjo įspėjamųjų ženklų, kuriuos siuntė ugnikalnis.
„Išsiveržimas Indonezijoje prasidėjo balandžio 5 d. nedideliais drebėjimais, tačiau jau 10 dieną įvyko galingas sprogimas, kuris tiesiogine prasme „prarijo“ kalną. Sprogimas sunaikino kalno kūgį, kuris sumažėjo beveik trečdaliu – nuo 4300 iki 2800 metrų. Pelenų stulpas virš ugnikalnio pakilo iki 40 km aukščio.“
„Į atmosferą pateko milžiniškas kiekis vulkaninių pelenų ir sieros dioksido. Dėl to 1816-ieji tapo metais be vasaros.
Tai gerai aprašyta daugelyje literatūrinių šaltinių. „Buvo smarkios liūtys, buvo šalta“, – pasakoja geografijos fakulteto vyresnysis dėstytojas Sergejus Muchametas. Smulkios pelenų dalelės pasklido po visą Žemę. Saulės spinduliai sunkiai prasiskverbė per šį sluoksnį. Vidutinė temperatūra planetoje sumažėjo maždaug vienu laipsniu.
Vokiečių chemiką Justusą Liebigą šis Tamboros įvykis taip sukrėtė, kad vaikystėje Darmštate jis dėl to labai išgyveno. Tai jį paskatino visą gyvenimą skirti augalų derlingumo didinimui. Jis pirmasis susintetino mineralines trąšas,“ priduria Muchametas.
Kas paskatins klimato chaoso pradžią?
Globalių klimato pokyčių fone ugnikalniai tampa vis neprognozuojamesni. Žmonija gyvena tarsi ant parako statinės. Artimiausioje ateityje, pasak mokslininkų, gali „pabusti“ daugiau kaip 700 ugnikalnių. Labai tikėtina, kad po kelių išsiveržimų įsivyraus vadinamasis klimato chaoso periodas – pasaulinė gamtos sistemos griūtis.
Nebus įmanoma numatyti, kurioje pasaulio dalyje bus nenatūraliai šalta, o kur – potvyniai, karščiai ar sausros.
„Dabar dažnai manoma, kad jei kur nors įvyksta net nedidelis pokytis, pavyzdžiui, orai pasikeičia, tai jau reiškia klimato krizę. Ne – kai kuriuose regionuose iš tiesų gali pasitaikyti neįprastos žiemos ar vasaros, bet kad tai vyktų visame pasaulyje vienu metu, – tai labai sunku įsivaizduoti“, – komentuoja geofizikė Groholska.
Oro anomalijos dažnėja. 2024-ieji tapo šilčiausiais metais per visą stebėjimų istoriją – tai yra per 175 metus. Per tą laiką vidutinė temperatūra planetoje pakilo apie 1,5 laipsnio.
„Globaliam atšilimui įtakos turi ir šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Žmonija į atmosferą išmeta pakankamai daug CO₂, kuris lemia oro temperatūros kilimą prie Žemės paviršiaus. Dėl to didėja vandenynų rūgštingumas. Jų lygis kasmet kyla apie 3,5 mm. Po **30–50 metų kai kurios valstybės gali visiškai atsidurti po vandeniu“, – pridūrė dėstytojas Sergejus Muchametas.
Tačiau vis dažniau stichijos mus užklumpa netikėtai.
Parašyti komentarą