Beprecedentis kilimas: vidutinė pasaulio temperatūra gali viršyti kritinę ribą

Jungtinių Tautų Pasaulio meteorologijos organizacija (WMO) prognozuoja, kad per ateinančius penkerius metus pasaulinė temperatūra greičiausiai viršys Paryžiaus susitarime nustatytą kritinę ribą. Ataskaitoje, kurioje pateikiamas naujausias metinis klimato kaitos vertinimas, pabrėžiama 66 % tikimybė, kad vidutinė pasaulio paviršiaus temperatūra laikinai viršys ikipramoninį lygį 1,5 laipsnio Celsijaus.

Jei vidutinė temperatūra, kaip prognozuojama ataskaitoje, iš tiesų pakils, tai bus pirmas kartas žmonijos istorijoje, kai stebimas toks staigus temperatūros padidėjimas. Taip pat verta pažymėti, kad ne kartą buvo perspėta, jog peržengus 1,5 laipsnio Celsijaus ribą gerokai padidėja negrįžtamos klimato kaitos pavojus.

Tai gali sukelti katastrofiškus įvykius

Grenlandijos ir Vakarų Antarktidos ledo dangų sunaikinimas, ekstremalus karštis, didelės sausros, vandens trūkumas ir ekstremalūs orų reiškiniai dideliuose pasaulio regionuose.

Kas rašoma ataskaitoje?

Naujausioje WMO ataskaitoje, kurioje apžvelgiamas 2023-2027 m. laikotarpis, numatoma 98 % tikimybė, kad vienais iš ateinančių penkerių metų bus pasiektas naujas aukščiausios pasaulio temperatūros rekordas, viršijantis ankstesnį 2016 m. pasiektą 1,28 laipsnio Celsijaus rekordą.

Be to, ataskaitoje pabrėžiama didėjanti tikimybė, kad temperatūros svyravimai viršys 1,5 laipsnio Celsijaus ribą. 2015 m. tikimybė, kad ši riba bus viršyta, buvo artima nuliui, tačiau iki 2022 m. ši tikimybė išaugo iki 48 %. Dabartinis vertinimas rodo, kad vos per vienerius metus tikimybė viršyti šią ribą dar labiau išaugo – iki 66 %.

Kaip tai paveiks mūsų planetą?

Mokslininkai pabrėžia, kad ši atšilimo tendencija nebus tolygiai pasiskirsčiusi visame pasaulyje. Pavyzdžiui, prognozuojama, kad Arktyje temperatūros svyravimai bus tris kartus didesni nei likusioje pasaulio dalyje, o tai pagreitins ledo tirpimą ir smarkiai paveiks svarbias orų sistemas, pavyzdžiui, Šiaurės Atlanto srovę, kuri reguliuoja temperatūrą Šiaurės pusrutulyje.

Be to, tikimasi, kad Centrinėje Amerikoje, Australijoje, Indonezijoje ir Amazonės regione sumažės kritulių. Miškų gaisrai absoliučiai taps neišvengiami.