Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

Grenlandijos ledynų tirpimas spartėja. Milijonams žmonių gresia pavojus

3 min. skaitymo

Naujo tyrimo rezultatai įspėja apie spartų Grenlandijos ledynų tirpimą. Iki šio šimtmečio pabaigos vandens lygis jūrose ir vandenynuose pakils tiek, kad kels realią grėsmę milijonų žmonių gyvenimui.

Grenlandijos ledynai tirpsta vis sparčiau. Remiantis klimato modeliais, iki 2100 m. per metus sumažės nuo 964 iki 1,735 gigatonų ledo. Dėl to vanduo pateks į vandenyną ir jūros lygis pakils 1 metru, o tai kels didžiulę grėsmę milijonams pakrantėje gyvenančių žmonių.

Naujasis Lježo universiteto tyrimas buvo atliktas naudojant mokslinių tyrimų padalinio įrangoje esantį superkompiuterį NIC5, o į jo rezultatus bus atsižvelgta būsimuose JT Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) vertinimuose, kurie padės pagerinti jūros lygio kilimo prognozes.

Tirpsmo vanduo (mėlyni atspalviai), iš Grenlandijos ledo dangos atkeliausiantis iki šimtmečio pabaigos (2080-2099 m.), remiantis įvairiais klimato modeliais vaizdinė medžiaga

 

Grenlandijos ledynai tirpsta grėsmingu greičiu

Problemos mastą atskleidžia du naujausi tyrimai: vienas jų, koordinuojamas Lježo universiteto, paskelbtas žurnale „Geophysical Research Letters“, kitas – moksliniame pranešime spaudai. Trijų regioninių klimato modelių prognozės šiek tiek skiriasi, tačiau visi jie daro vieną išvadą: Iki 2100 m. Grenlandija neteks labai daug ledo, todėl jūros lygis kils sparčiau.

Remiantis prognozėmis, priklausomai nuo naudojamo modelio, ledo skydas iki šimtmečio pabaigos gali netekti nuo 964 iki 1 735 gigatonų ledo per metus, aiškina Lježo universiteto Montefiorės instituto inžinierius Kventinas Glaudė (Quentin Glaude). Šie skirtumai, nors ir reikšmingi, neslepia esminio fakto: ledo tirpimas neišvengiamas, jei nebus smarkiai sumažintas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas.

 

Kodėl skiriasi skirtingų modelių rezultatai?

Tyrėjų grupė paaiškino, kad skirtumai atsirado dėl to, kaip kiekvienas modelis traktuoja sniego tirpsmo nuotėkį. Pavyzdžiui, tirpstant sniegui dalis vandens infiltruojasi, t. y. įsigeria ir vėl užšąla, o likusi dalis nuteka tiesiai į vandenyną.

 

Šiuo metu Grenlandija prisideda prie pasaulinio jūros lygio kilimo 25 %, t. y. 0,6 mm per metus. Jei dabartinis tirpimas tęsis ir toliau, iki 2100 m. šis indėlis gali siekti net 1 metrą, – sako Ksaveras Fetveisas (Xavier Fettweis), klimato mokslininkas.

 

Jei taip iš tiesų atsitiks, kils pavojus milijonų pakrantėse gyvenančių žmonių gyvybėms. Nors dabartiniuose tyrimuose naudojamos naujausios mokslo žinios ir technologijos, mokslininkai mano, kad vis dar reikia tobulinti klimato modelius. Tikslesni duomenys ateityje sumažins rezultatų neapibrėžtumą.

Šaltiniai:

  1. Lježo universitetas
  2. Q. Glaude ir kt., Dviejų faktorių skirtumas 21-ojo amžiaus Grenlandijos ledo lakšto paviršiaus masės balanso prognozėse iš trijų regioninių klimato modelių pagal stiprų atšilimo scenarijų (SSP5-8.5), Geophysical Research Letters (2024). DOI: 10.1029/2024GL111902
  3. Interia.pl

Įvertink šį straipsnį

Suteikiame jums galimybę įvertinti mūsų turinį. Spustelėkite ant žvaigždės, kad įvertintumėte!

Vidutinis reitingas / 5. Balsų skaičius:

Kol kas nėra balsų! Būkite pirmas, įvertinęs šį įrašą.

Pasidalinkite šiuo straipsniu
guest
0 Komentarai(ų)
Naujausi
Seniausi Daugiausiai balsavo
Įterpti atsiliepimai
Žiūrėti visus komentarus