Gegužės 20 dieną Nemune ties Varviškės kaimu prasidėjo dešimtasis metinis biologinių priemonių taikymas prieš upinių mašalų populiaciją. Šiais metais projektui skirta 100 tūkstančių eurų, iš kurių 70 tūkstančių – valstybės dotacija.
Ekologiškas sprendimas daugiametei problemai
Pietų Lietuvos savivaldybės tęsia sistemingą kovą prieš kraujasiurbius upinius mašalus, naudodamos biologinį preparatą „VectoBac 12AS”. Šis sprendimas paremtas natūraliomis bakterijomis, kurios tikslingai naikina tik upinių mašalų lervas, nedarydamos žalos kitoms vandens ekosistemos rūšims.
Procesą atidžiai stebi Gamtos tyrimų centro ir Druskininkų savivaldybės administracijos specialistai, užtikrindami preparato taikymo efektyvumą ir saugumą aplinkai.
Finansavimo krizė ir operatyvus sprendimas
Šių metų projektas buvo ant ribos dėl finansavimo problemų. Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas atskleidė, kad ankstesnė valdžia biudžeto planavimo metu nebuvo numatžiusi lėšų šiai programai.
„Už tai, kad ši kova šiemet nenutrūko, turime padėkoti dabartinei Aplinkos ministerijos vadovybei, operatyviai suradusiai tam lėšų”, – pabrėžė meras.
Projekto finansavimo struktūra 2024 metams:
- Valstybės dotacija: 70 000 eurų
- Savivaldybių įnašas: po 8 000 eurų kiekvienai
- Dalyvaujančios savivaldybės: Druskininkų, Varėnos, Lazdijų, Alytaus miesto ir Alytaus rajono
Moksliškai pagrįsta metodika
Biologinio preparato taikymas vyksta griežtai laikantis mokslinių rekomendacijų. Šiais metais planuojami du preparato pilimo seansai, kuriu metu į Nemuną bus išpilta 6,5 tūkstančio litrų „VectoBac 12AS”.
Antrojo seanso laikas bus nustatytas remiantis mokslininkų atliktais tyrimais ir upinių mašalų populiacijos stebėsenos duomenimis. Toks pristatas užtikrina maksimalų preparato veiksmingumą.
Saugumas ir aplinkos apsauga
Naudojamas biologinis preparatas yra ekologiškai saugus sprendimas. Bakterijos, kurios sudaro preparato pagrindą, veikia selektyviai:
- Tikslingas poveikis: naikina tik upinių mašalų lervas
- Saugumas žuvims: nekenkia vandens telkinių žuvų populiacijoms
- Apsauga moliuskams: nepavojingas vandens mažakaulėms rūšims
- Neutralumas kitų vabzdžių atžvilgiu: neveikia naudingų vabzdžių populiacijos
Projekto istorija ir teisinė bazė
Upinių mašalų kontrolės programa turi gilias šaknis Lietuvos aplinkosaugos politikoje. 1999 metais Vyriausybė patvirtino pirmąją upinių mašalų reguliavimo programą, tačiau 2010-aisiais, reorganizavus administracinę sistemą, finansavimas buvo sustabdytas.
Programos atkūrimo etapai:
- 2010-2015: Druskininkų savivaldybė sistemingai kreipėsi į valdžios institucijas
- 2015: Seimas priėmė Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pataisas
- 2016: Programa oficialiai atnaujinta, koordinavimas patikėtas Druskininkų savivaldybei
Rezultatai ir perspektyvos
Dešimties metų sisteminė kova duoda aiškius rezultatus. Moksliniai tyrimai rodo, kad upinių mašalų populiacija regione ženkliai sumažėjo palyginti su pradžiniu laikotarpiu.
Birželio mėnesį suaktyvėjantys upiniai mašalai istoriškai buvo rimta Pietų Lietuvos regiono gyventojų ir turizmo sektorius problema. Biologinių priemonių taikymas leidžia kontroliuoti šių kraujasiurbių populiaciją, užtikrinant geresnę gyvenimo kokybę ir turizmo plėtrą regione.
Ateities planai
Programa tęsiama ir ateityje, remiantis kas metiniais mokslinių tyrimų rezultatais. Specialistai nuolat stebi upinių mašalų populiacijos pokyčius ir koreguoja biologinių priemonių taikymo strategiją, siekiant ilgalaikio ir darnaus rezultato.
Projekto sėkmė rodo, kad regionų bendradarbiavimas ir moksliniais tyrimais pagrįstos metodikos gali efektyviai spręsti kompleksines aplinkosaugos problemas, užtikrinant tiek ekologinį saugumą, tiek gyventojų komfortą.
Biologinių priemonių taikymas upinių mašalų kontrolei yra pavyzdys, kaip šiuolaikiniomis, aplinkai draugiškomis technologijomis galima spręsti daugiametes ekologines problemas, derinant mokslinius tyrimus, regionų bendradarbiavimą ir efektyvų finansavimą.
