Vos tik pradeda lyti, ant šaligatvių ir kelių pasipila – sliekai. Dešimtimis, šimtais! Kiekvienas, ėjęs per lietų, tai pastebėjo. Tačiau kodėl jie taip elgiasi? Ar jie nuo kažko bėga? O gal kažko ieško?
Daugelis galvoja: “Jie negali kvėpuoti po žeme, kai žemė prisigeria vandens.” Deja, tai netiesa. Mokslininkai šią idėją seniai atmetė. Sliekai neturi plaučių, o kvėpuoja visa kūno oda. Jie gali kvėpuoti tiek po žeme, tiek vandenyje, jei tik netrūksta deguonies.
Vadinasi, jie nebijo paskęsti. Bet kodėl tada vis tiek išlenda? Yra trys pagrindinės teorijos, kurios paaiškina šį keistą elgesį.
1. Sliekai mano, kad artėja plėšrūnas
Lietus, krentantis į žemę, sukelia vibracijas. Kai kurios rūšys, kaip kurmiai, skleidžia panašius virpesius judėdami po žeme. Taigi, sliekai gali manyti, kad artėja pavojus, ir greitai veržiasi į paviršių.
Tačiau šią teoriją galima ginčyti. Ant žemės jiems pavojų kelia paukščiai – kai kurios rūšys net specialiai trypia žemę, kad išviliotų sliekus. Tad sliekai čia nėra saugesni.
2. Lietaus vanduo dirvožemyje sukelia dirginimą
Kita teorija sako, kad lietus pakeičia dirvožemio cheminę sudėtį. Vanduo gali išplauti tam tikras medžiagas ar būti šiek tiek rūgštus, o tai sliekams nepatogu. Todėl jie lenda lauk. Tačiau jei taip būtų, išlįstų visi sliekai – o taip nėra. Žemėje jų gali gyventi šimtai viename kvadratiniame metre, bet paviršiuje matome tik dalį.
3. Sliekai keliauja – ieško maisto ar poros
Trečioji teorija – ir labiausiai tikėtina – sako, kad sliekai lietingomis dienomis keliauja. Po žeme maistas ribotas, todėl jie ieško derlingesnės vietos. O kai kurie tiesiog ieško poros – ypač suaugę individai, kuriuos dažniausiai ir matome išlindusius.
Drėgmė jiems būtina, nes jų oda labai jautri ir gali išdžiūti. Todėl lietus – pats tinkamiausias metas kelionei. Slidžiu, drėgnu paviršiumi jie gali slinkti greičiau nei tuneliais po žeme.
Beje, jie išlenda ne tik per lietų. Tai nutinka ir esant rūkui ar stipriai rasai – tiesiog rečiau.
Rizikinga, bet naudinga
Išlįsti į paviršių sliekui – rizikinga. Jie gali žūti po kojomis ar automobiliais. Tačiau rūšies mastu tai nesudaro didelės žalos – svarbiausia, kad dalis jų spėtų migruoti, daugintis ir atrasti naujas vietas gyventi.
Šaltinis: dzentlmenis.lv
