Jie minta sliekais, sraigėmis, šimtakojais ir voragyviais. Australijos Caenoplana variegata rūšies mėsėdžiai plokščiosios kirmėlės pateko į Europą. Dėl klimato kaitos jie čia vis dažniau apsigyvena. Naujausiuose pranešimuose teigiama, kad, be kita ko, jie jau pasirodė Vokietijoje.
Plokščiosios kirmėlės Caenoplana variegata rūšis Europoje tikriausiai pasirodė maždaug prieš 20 metų. Ši rūšis, kuri yra invazinė Europos ekosistemose, yra kilusi iš tropikų ir subtropikų, pavyzdžiui, Australijos ir Brazilijos.
Plokščiosios kirmėlės plinta Europoje dėl prekybos augalais, o dėl klimato kaitos jos čia dabar randa palankias gyvenimo sąlygas, praneša Vokietijos Staatliche Naturwissenschaftliche Sammlungen Bayerns (SNSB) mokslininkai.
Iš Naujosios Zelandijos ir Australijos atkeliavusios egzotinių plokščiųjų sliekų rūšys minta dirvožemyje esančiais sliekais, o tai gali turėti neigiamos įtakos dirvožemio struktūrai ir derlingumui. Be to, jie minta sraigėmis – tiek rūšimis, kurios paprastai laikomos invazinėmis, tiek nekenksmingomis vietinėmis rūšimis.
Mėsėdžiai vabalai iš Australijos ėda Europos sliekus
Australijos kilmės plokščiasis kirminas Caenoplana variegata 2023 m. rugsėjį buvo pastebėtas Vokietijoje. Gyvūnai pasirodė netoli Mönchengladbacho (Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje). Sliekai yra juodos spalvos, o ant nugaros turi šviesiai rudą, šiek tiek gelsvą juostelę. Plokščiosios kirmėlės gali siekti 15-20 cm ilgio.
Jie minta kitais dirvožemyje gyvenančiais gyvūnais, ėda kenkėjais laikomus gyvūnus, taip pat tuos, kurie atlieka pagrindinį vaidmenį dirvožemyje, daugiausia tai sliekai. Šios rūšies plokščiosios kirmėlės gali kelti grėsmę svarbioms vietinėms rūšims ir palaipsniui išstumti jų populiacijas.
Vokietijos gamtininkai praneša, kad plokščiosios kirmėlės beveik neturi natūralių priešų, bent jau kol kas. Jų išskiriamos gleivės atbaido potencialius plėšrūnus.
New land planarian finding in Sweden!
The invasive species Caenoplana variegata in a hothouse in Göteborg 🇸🇪.
Preying on a woodlouse, as usual.https://t.co/jWR4fUOaO8 pic.twitter.com/koWkInbmtw
— Jean-Lou Justine (@Plathelminthe4) January 11, 2025
Tarptautinė problema
Vokietijos mokslininkų skaičiavimais, mėsėdžiai plokščiosios kirmėlės į Vakarų Europą pirmiausia patenka su egzotinių gėlių vazonais, ypač daug jų yra šiltnamiuose ir sodų centruose. Panašiai į Europą patenka ir įvairios vietinėms ekosistemoms invazinės floros ir faunos rūšys.
Egzotinių augalų mėgėjams patariama atkreipti dėmesį į vazonėlius, jei jie nenori į vietinę gamtą įvežti „mėsėdžių ateivių“.
Vokietijos žiniasklaida praneša, kad vienas iš plokščiavabalių buvo rastas ant papūgos nugaros. Todėl toliau daroma prielaida, kad šios invazinės rūšys į tolimus regionus gali persikelti ne tik dirvožemyje. Dėl lipnių gleivių gyvūnas prilimpa prie paukščio plunksnų.
Iki 2022 m. Vokietijoje aptiktos trys mėsėdžių plokščiavabalių rūšys. Dabar, pasak Staatliche Naturwissenschaftliche Sammlungen Bayerns gamtininkų, jų šalyje jau yra tris kartus daugiau. Be to, gyvūnai išplito ir kaimyninėje Austrijoje.
Dėl vis didėjančio plitimo Europoje Vokietijos, Prancūzijos, Nyderlandų ir Belgijos gyventojai gali dalyvauti piliečių mokslo projekte ir pranešti gamtininkams apie invazinių padarų atvejus.
Šaltinis: Interia.pl
Tik nepradėkim naikinti to, kas mums nepriklauso. Juk gamta taip ir surėdyta, veikia ekologinė piramidė, kai gamtoje vyksta pusiausvyra. Taip, kai kurios rūšys išnyks. Bet kalta ne gamta, o pasikeitęs klimatas. Norime gamtoje turėti pusiausvyrą su pasikeitusiu klimatu ir tomis pačiomis rūšimis? Nesąmonė. Kas suės tuos gyvius, kurie šiltomis sąlygomis prisidaugins? Mūsiškes rūšis apmokysime tą daryti ar kaip? Nesuprantu tų biologų, kurie vadina viską invazija, bet nė velnio nesigaudo tame, kas yra ekologinė pusiausvyra ir mitybos grandinė. Kalta klimato kaita. Taip visada buvo ir bus. Nustokite kištis į gamtos procesus.
Gerai, jog pripažįstate, kad nesuprantate biologų, Tad savo tokią išlavintą, pagrįstą mokslu nuomonę padėkite mandagiai į stalčiuką. Ar bent atidžiau įsiskaitėte į straipsnį, kai akentuojama žmogaus atsakomybė prieš gamtą ir aplinką, jog atidižiau stebėtų, ką perka ir su tuo įveždami platina?!