Meteorologai – jau netrukus žiema išnyks ir mes turėsime pamiršti sniegą. Kada tai nutiks?

Meteorologinis pavasaris – tai vidutinės paros temperatūros perėjimas prie 0 laipsnių. Šį sausį tai įvyko 2-3 kartus per mėnesį, tačiau kol kas vidutinė paros temperatūra, ypač pirmoje šios savaitės pusėje, yra labai permaininga.

Ekspertų teigimu, nuo sekmadienio iki sausio pabaigos temperatūra vėl kils: naktimis bus apie + 1-2, o dienomis + 5-8 laipsniai. Vis dėlto yra didelė tikimybė, kad šalti orai sugrįš. Tikėtina, kad jie sugrįš vasario pradžioje ir kartosis visą mėnesį. Todėl negalime kalbėti apie įprasto pavasario atėjimą.

Kaip ir 2007 m. bei 2020 m. Taip, šiuo metu temperatūra yra permaininga, ši žiema labai šilta. Tačiau tai ne pirmas kartas: 2007 ir 2020 m. sausis buvo šiltesnis ir daug šiltesnis nei dabar. Vadinasi, klimato kaita vis labiau vyks visuotinio atšilimo eroje. Kaip tai paveiks mus?

Iš dalies tai gerai, tačiau ne visai. Mums nereikės tiek daug paltų, pirštinių ir šiltų drabužių. Gamtai tai gali būti tikras šokas. Tačiau palaipsniui prie visko priprantama, gamta taip pat prisitaikys.

Atsisveikinimas su žiema?

Anot sinoptikų, netrukus galime atsisveikinti su žiema. Deja, tai neišvengiamas artimiausių 50-60 metų procesas. Kadangi žmonija iki 2050-2060 m. ir toliau išskirs šiltnamio efektą sukeliančias dujas, pagrindinis visuotinio atšilimo veiksnys veiks ir toliau. Todėl temperatūros kilimas beveik neišvengiamas iki XXI a. pabaigos. 1975-1984 m. vidutinė metinė temperatūra Rytų Europoje buvo +5,1 laipsnio. O jau 2015-2024 m. – +7,3 laipsnio. Ir būtent žiemos temperatūra kyla labiausiai.

Sekanti žiema greičiausiai taip pat bus šilta dėl pastaraisiais dešimtmečiais stebimų ilgalaikių klimato pokyčių. Šis reiškinys nėra pavienis ir yra bendro visuotinio atšilimo, apie kurį kalba viso pasaulio mokslininkai, vaizdo dalis. Prognozuojama, kad sausio ir vasario mėnesių temperatūra bus 2-3 laipsniais aukštesnė už klimato normą, o tai bus reikšmingas nukrypimas.

Tokie pokyčiai gali turėti įtakos ne tik orams, bet ir ekosistemoms, žemės ūkiui ir visuomenės sveikatai. Vienas iš pagrindinių šio žiemos sezono bruožų – šalnų dienų retumas, o tai yra nerimą keliantis signalas ekosistemoms, kurios yra pripratusios prie tam tikrų užšalimo ir atšilimo ciklų. Sinoptikai prognozuoja, kad vietoj įprastų šaltų orų sulauksime dažnų atšilimų, dėl kurių sniego danga bus nestabili. Dėl to gali kilti rimtų problemų keliaujant, nes vis dažniau pasitaikys apledėjimo sąlygų.

Sportininkai ir žiemos sporto entuziastai gali atsidurti tokioje situacijoje, kai jų mėgstamos trasos bus nepasiekiamos dėl sniego trūkumo. Slidinėjimo kurortai taip pat atsidurs sudėtingoje padėtyje, nes jiems reikės papildomai ruošti dirbtinį sniegą, kad būtų užtikrintos normalios slidinėjimo sąlygos. Tai savo ruožtu padidins kurortų išlaikymo išlaidas ir gali turėti įtakos kainoms turistams.

Nors tokia šilta žiema gali guosti šalčio negalinčius pakęsti žmones, klimatologai pabrėžia, kad tokios anomalijos yra nerimą keliantis signalas apie visuotinius mūsų planetos klimato sistemos pokyčius.

Dėl to gali pasikeisti daugelio gyvūnų ir augalų rūšių sezoniškumas ir gyvenimo ciklai, o tai savo ruožtu turės įtakos biologinei įvairovei ir ekosistemoms. Pavyzdžiui, kai kurios paukščių rūšys gali pradėti migruoti anksčiau nei įprastai, todėl gali sutrikti įprasti jų ryšiai ekosistemose. Klimato kaita reikalauja ir vyriausybių, ir visuomenės dėmesio bei prisitaikymo. Reikia parengti strategijas, kaip sumažinti tokių neįprastų žiemų poveikį, įskaitant infrastruktūros gerinimą, kad ji galėtų prisitaikyti prie naujų oro sąlygų.

Be to, svarbu didinti visuomenės informuotumą apie pavojus ir prisitaikymo prie klimato kaitos būdus. Galiausiai šių pokyčių supratimas ir priėmimas bus svarbiausias veiksnys užtikrinant tvarią mūsų visų ateitį.

Šaltinis: dzentlmenis.lv