Mokslininkai teigia, kad Žemė įžengia į naują klimato etapą: darosi baisu

Dviejų didelio masto pasaulinių tyrimų duomenimis, Žemė peržengia 1,5 °C visuotinio atšilimo ribą. Tai rodo, kad planetos klimatas įžengia į pavojingą etapą, kuris gali turėti katastrofiškų pasekmių gamtos sistemoms.

2015 m. Paryžiaus klimato susitarime raginama apriboti pasaulinį atšilimą iki 1,5 °C, palyginti su iki pramoninio laikotarpio lygiu. Tačiau 2024 m. pasaulinė temperatūra pirmą kartą viršijo šią kritinę ribą.

Nors tai laikoma laikinu reiškiniu dėl klimato svyravimų, nauji tyrimai rodo, kad net tokie trumpalaikiai šuoliai gali reikšti ilgalaikį perėjimą į naują klimato kaitos etapą.

Du nepriklausomus tyrimus atliko Europos ir Kanados mokslininkai. Jie naudojo istorinius duomenis ir klimato modeliavimo modelius, kad nustatytų, ar metai, kai temperatūra viršija 1,5 °C, yra įspėjimas, kad ateityje ši riba bus reguliariai peržengiama.

Europos tyrime išanalizuotos praeities tendencijos ir parodyta, kad kai Žemės vidutinė metinė temperatūra pasiekdavo tam tikrą ribą, per kitus 20 metų taip pat būdavo fiksuojami panašūs rodikliai. Tai reiškia, kad dabar, kai temperatūra planetoje pasiekė 1,5 °C, ji gali išlikti tokio lygio dar kelis dešimtmečius.

Kanados mokslininkai daugiausia dėmesio skyrė mėnesio temperatūros rodmenims. Jie nustatė, kad 12 mėnesių iš eilės, kai 1,5 °C viršija ribą, reiškia, kad ilgainiui riba bus peržengta.

Peržengus 1,5 °C ribą gali kilti katastrofiškų pasekmių. Klimato kaita jau dabar daro didelę žalą ekosistemoms. Pavyzdžiui, Australijoje nuo 1910 m. vidutinė temperatūra pakilo 1,5 °C, todėl nyksta unikalios gamtinės teritorijos, tokios kaip Didysis barjerinis rifas. Kylanti vandenynų temperatūra ir kylantis jūros lygis naikina pakrantes ir kelia grėsmę jūrų ekosistemoms.

Vis dažniau kyla miškų gaisrai, stiprėja karščio bangos ir kiti ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai. Dėl to gamta, visuomenė ir ekonomika patiria didelę žalą.

Nepaisant niūrių prognozių, vis dar yra galimybių keistis. Pasaulyje auga atsinaujinančiosios energijos gamyba, o iškastinio kuro vartojimas daugelyje šalių mažėja. Naujos technologijos mažina išmetamų teršalų kiekį labiausiai aplinką teršiančiuose sektoriuose, pavyzdžiui, aviacijos ir statybos.

Tačiau šių priemonių nepakanka. Kad temperatūra neviršytų 1,5 °C, žmonija turės pasiekti neigiamą išmetamųjų teršalų kiekį, t. y. pašalinti iš atmosferos daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nei jų išmetama. Tai itin sudėtinga, bet būtina užduotis.

Šie tyrimai primena, kad žmonija atsilieka kovoje su klimato kaita. Norint išvengti tolesnio atšilimo ir sumažinti žalą ateities kartoms, būtina skubiai prisitaikyti prie naujų realijų. Turtingesnės šalys turėtų teikti pagalbą skurdesnėms šalims, kurios labiausiai kenčia nuo klimato kaitos.

Reikia radikalių pokyčių energetikos ir ekonomikos sektoriuose. Dar yra galimybė pakeisti įvykių eigą, tačiau delsimas gali padaryti padėtį negrįžtamą. Dabartinės kartos privalo neleisti Žemei dar giliau nugrimzti į klimato krizę.

Šaltinis: sciencealert.com

Sekite mus „Google News“!