Atšilus orams ir sužaliavus gamtai, daugelis mūsų skuba į parkus ir miškus. Tačiau po idiliška žaluma gali slėptis pavojus, nematomas plika akimi. Tai – ąžuolinio keliaujančio kuoduočio (Thaumetopoea processionea) vikšrai. Nors iš pirmo žvilgsnio jų virtinės, keliaujančios ąžuolų kamienais, gali pasirodyti kaip įdomus gamtos reiškinys, tiesa yra kur kas grėsmingesnė. Šie maži padarai visoje Europoje tampa vis didesniu galvos skausmu dėl savo toksiškų savybių, o klimato kaita tik spartina jų plitimą į šiaurę.
Mikroskopinis ginklas: grėsmė sveikatai ore
Pagrindinė šių vikšrų keliama grėsmė slypi ne jų išvaizdoje ar mitybos įpročiuose, o mikroskopiniuose, strėlytes primenančiuose plaukeliuose. Kiekvienas vikšras jų turi per 60 000. Šiuose plaukeliuose yra stipraus dirginančio baltymo – taumetopoeino (angl. thaumetopoein).
Blogiausia tai, kad tiesioginis kontaktas su vikšru nėra būtinas. Vėjo gūsiai gali pakelti šiuos plaukelius nuo vikšrų, jų lizdų ar net nuo medžių žievės ir nunešti dešimtis metrų, paverčiant orą nematomu minų lauku. Patekę ant odos, į akis ar kvėpavimo takus, jie gali sukelti audringą organizmo reakciją:
- Odos pažeidimai: atsiranda skausmingas, niežtintis bėrimas, pūslės ir šašai, primenantys stiprią alerginę reakciją.
- Kvėpavimo sutrikimai: įkvėpus plaukelių, gali prasidėti astmos priepuolis, dusulys, kosulys ir gerklės perštėjimas.
- Akių sudirginimas: gali kilti konjunktyvitas, akys parausta, ašaroja, jaučiamas deginimo pojūtis.
- Bendri simptomai: sunkesniais atvejais gali pasireikšti karščiavimas, galvos svaigimas ir vėmimas.
Šis pavojus ypač aktualus vaikams, kurie žaisdami gali prisiartinti prie medžių, bei gyvūnams. Smalsūs šunys ar katės, uostinėjantys vikšrų virtines, gali patirti itin sunkių pasekmių: burnos ertmės uždegimą, gausų seilėtekį, tinimą ir net kvėpavimo nepakankamumą.
Iš pietų į šiaurę: klimato kaitos skatinama invazija
Anksčiau ąžuoliniai keliaujantys kuoduočiai buvo paplitę daugiausia pietų ir centrinėje Europoje. Tačiau dėl šiltėjančių žiemų ir ankstyvesnio pavasario jie sėkmingai plečia savo arelą į šiaurę. Jungtinė Karalystė, į kurią vikšrai atkeliavo su importuotais ąžuolais dar 2005 metais, dabar kasmet susiduria su vis didesnėmis jų populiacijomis Londone ir aplinkinėse grafystėse. Panaši situacija stebima ir Nyderlanduose, Belgijoje bei Vokietijoje, kur vietomis tenka uždaryti parkus ir mokyklų kiemus, kad būtų apsaugoti gyventojai.
Nors Lietuvoje šie vikšrai dar nėra sukėlę masinės panikos, gamtininkai ir aplinkosaugos specialistai atidžiai stebi situaciją. Pavienių židinių jau yra aptinkama, todėl tikėtina, kad ateityje, klimatui ir toliau šylant, problema taps aktualesnė ir mūsų šalyje.
Ne tik pavojus žmonėms, bet ir žala gamtai
Be tiesioginės grėsmės sveikatai, šie vikšrai daro didelę žalą ir patiems ąžuolams. Masiškai grauždami lapus (defoliacija), jie susilpnina medžius, padaro juos mažiau atsparius sausrai, ligoms ir kitų kenkėjų antplūdžiams. Stipriai pažeisti ar jauni ąžuolai gali net žūti. Tai kelia grėsmę visai miško ekosistemai, kurioje ąžuolai atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį.
Kaip apsisaugoti ir ką daryti?
Kova su šiais kenkėjais yra sudėtinga ir reikalauja profesionalumo. Valdžios institucijos Europoje taiko įvairias priemones: nuo specializuotų siurblių, kuriais šalinami lizdai, iki biologinių purškalų ar feromoninių gaudyklių, kurios sutrikdo drugių poravimąsi.
Gyventojams svarbiausia laikytis šių taisyklių:
- Atpažinkite ir venkite: išmokite atpažinti būdingas vikšrų eitynes ąžuolų kamienais ir jų baltus, tankius, teniso kamuoliuko dydžio lizdus. Pastebėję – laikykitės saugaus atstumo.
- Nelieskite ir neardykite: jokiu būdu nemėginkite patys šalinti lizdų ar liesti vikšrų. Tai gali sukelti ūmią alerginę reakciją.
- Praneškite tarnyboms: apie pastebėtus vikšrus ar jų lizdus informuokite savo savivaldybės aplinkos apsaugos skyrių ar kitas atsakingas institucijas.
- Apsaugokite gyvūnus: vedžiodami šunis, laikykite juos atokiau nuo ąžuolų, ypač tose vietovėse, kur žinoma apie vikšrų buvimą.
Ąžuolinis keliaujantis kuoduotis yra ryškus pavyzdys, kaip besikeičiantis klimatas gali atnešti naujų, netikėtų iššūkių mūsų sveikatai ir aplinkai. Didėjantis visuomenės informuotumas ir atsakingas elgesys gamtoje yra pirmas ir svarbiausias žingsnis, siekiant išvengti nemalonių ir pavojingų susidūrimų su šiais toksiškais keliautojais.
Parašyti komentarą