Ateityje temperatūra žiemą gali nukristi iki -40 laipsnių, o vasarą pakilti net iki +40 laipsnių, o pagrindinė tokių drastiškų temperatūros svyravimų priežastis – klimato kaita. Mokslininkai teigia, kad visuotinis atšilimas, tirpstantys ledynai ir padidėjęs kritulių kiekis gali sustabdyti Atlanto vandenyno sroves, o tai savo ruožtu gali sukelti staigų temperatūros kritimą šiaurės Europoje.
Klimato kaita atneš didžiulius pokyčius. Ruoštis reikia jau dabar
Tyrimai rodo, kad šis scenarijus neišvengiamas, tačiau tikslus laikas neaiškus – tai gali įvykti per artimiausius kelerius metus. Vidutinė temperatūra Britų salose ir Skandinavijoje gali nukristi 10-30 laipsnių, o Baltijos šalyse – mažiau. Tačiau taip pat pastebimi dideli temperatūros svyravimai, kurie gali lemti tiek ekstremalius šalčio, tiek karščio laikotarpius.
Tokiomis sąlygomis Šiaurės Europoje maisto produktus būtų galima auginti tik šildomuose šiltnamiuose arba specialiai pritaikytose požeminėse patalpose, nes lauke auginamus augalus ribotų pavasario ir rudens šalnos ir gerokai sutrumpėjęs vegetacijos sezonas. Tuo tarpu arčiau ekvatoriaus esančiuose regionuose ir pietų pusrutulyje didėjantis karštis apsunkins maisto gamybą, o tai savo ruožtu paskatins klimato pabėgėlių srautą į Europą.
Pasaulinis atšilimas kelia daug rimtų iššūkių, įskaitant karščio bangų, sausrų, potvynių ir miškų gaisrų padažnėjimą. Šį reiškinį, reiškiantį vidutinės Žemės temperatūros didėjimą, skatina žmogaus veikla. Šis procesas, prasidėjęs XIX a. pabaigoje, toliau spartėja.
Nors kai kurie skeptikai jį priskiria natūraliems klimato ciklams, moksliniai įrodymai rodo, kad pagrindinė priežastis yra žmogaus sukeltos šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Jei nebus imtasi veiksmų temperatūros kilimui apriboti, pasekmės bus negrįžtamos.
Apie visuotinį atšilimą pirmą kartą pradėta kalbėti praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje, kai buvo pristatyta ši sąvoka. Saulės aktyvumą ir magnetinio lauko pokyčius tyrinėjantys mokslininkai nustatė, kad Saulės ciklai vyksta kas 11 metų. Vis dėlto visuotinis atšilimas ir toliau daro įtaką klimatui, nepaisant šių natūralių ciklų.
2023-2024 metai – karščiausi per visą istoriją
2023 m. buvo paskelbti karščiausiais per visą istoriją, o prognozės rodo, kad 2024 m. temperatūra gali pakilti dar labiau – vidutiniškai 1,3-1,6 laipsnio. Šį padidėjimą daugiausia lemia El Ninjo reiškinys, kuris prisideda prie vandens temperatūros kilimo ekvatorinėje Ramiojo vandenyno dalyje ir daro didelę įtaką pasaulio klimatui.
El Nino, stebimas nuo 2023 m. rugpjūčio, gali tęstis iki metų. Dėl jo vidutinė pasaulio temperatūra pakils 0,2-0,3 laipsnio, dėl to pasikeis oro srautai ir tai prisidės prie ekstremalių orų reiškinių, tokių kaip sausros, potvyniai, audros ir uraganai.
Šaltinis: dzentlmenis.lv
Parašyti komentarą