Klimato krizės poveikis kiekvieno iš mūsų piniginėms – daug didesnis nei manyta iki šiol. Naujausias tyrimas parodė, kad prognozuojamas globalus ekonominis sausrų, potvynių ir kitų klimato kataklizmų efektas iš tiesų yra gerokai didesnis nei manyta iki šiol. Kitaip tariant, klimato pokyčiai visus mus daro skurdesniais.
Moksliniame žurnale „Environmental Research Letters“ neseniai publikuotas Australijos Naujojo Pietų Velso universiteto mokslininkų tyrimas atskleidė, kad šiuo metu taikomi ekonometriniai modeliai tinkamai neįvertina tikrojo klimato krizės poveikio žmonių gerbūviui. Nustatyta, kad klimatui sušilus 4 laipsniais Celsijaus, kiekvieno žmogaus turtas (arba globalus bendrasis vidaus produktas vienam gyventojui) sumažės maždaug 40 proc.
Net jei klimato šilimas būtų apribotas iki 2 laipsnių, lyginant su ikipramoniniu laikotarpiu, vidutinis BVP vienam gyventojui visame pasaulyje sumažės 16 proc. – tai yra gerokai daugiau, palyginti su ankstesniais vertinimais, kuriuose buvo nurodomas tik 1,4 proc. sumažėjimas. Kritinę pusantro laipsnio atšilimo ribą vidutinė pasaulinė temperatūra perkopė dar pernai.
Dėl klaidingų prielaidų klimato kaitos kaštai iki šiol buvo nuvertinami
Klimato kaitos socioekonominio poveikio analizei skirti integruotieji vertinimo modeliai pastaruoju metu susilaukia vis daugiau kritikos, ypatingai dėl to, kad juose vertinamos tik lokalios, o ne regioninės ir/ar globalios orų sąlygos, nepakankamai atsižvelgiama į tokius svarbus kintamuosius, kaip ekstremalūs reiškiniai ir pan. Dėl šių priežasčių klimato pokyčių makroekonominių nuostolių prognozės veda prie klaidingų išvadų ir dažniausiai rodo tik nedidelį ar vidutinį ekonominį poveikį.
Ši situacija turi rimtų pasekmių klimato politikai – remiantis netiksliomis išvadomis, jog net klimatui šylant sparčiai, poveikis pasaulio ekonomikai nebūtų žymus, integruotuose vertinimo modeliuose paprastai rekomenduojama šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas mažinti iš lėto, kas, be kita ko, smarkiai kertasi su Jungtinių Tautų Paryžiaus klimato susitarimo tikslais.
Australijos Naujojo Pietų Velso universiteto mokslininkų Timothy Neallo, Beno R. Newello ir Andy Pitmano tyrimas patvirtino, kad šiuo metu taikomi integruotieji vertinimo modeliai tinkamai neįvertina tikrųjų klimato kaitos kaštų – paprastai jie remiasi iš esmės klaidinga prielaida, jog šalies ekonomiką veikia tik tos konkrečios šalies orų sąlygos, į vertinimo modelius neįtraukiant globalaus masto klimato kataklizmų, tokių, kaip sausros ar potvyniai, padarinių.
Globali krizė smogs visiems
Iš tiesų globali ekonominė tarpusavio priklausomybė didina šalių pažeidžiamumą dėl orų pokyčių kitose valstybėse. Tyrimo metu paaiškėjo, kad į ekonometrinius modelius įtraukus ne tik vietinius, bet ir globalius orų pokyčius, klimato kaitos ekonominio poveikio prognozės reikšmingai pakinta – prognozuojama klimato pokyčių žala tampa ženkliai didesnė. Ši išvada aiškiai patvirtina valstybių sienų nepaisančią klimato krizės prigimtį.
Į integruotus vertinimo modelius įtraukus skirtingas sąlygas – su globaliais orų pokyčiais ir be jų – Australijos mokslininkų tyrimas atskleidė įspūdingus ekonominių prognozių skirtumus. Pavyzdžiui, į šiuos modelius įtraukus pasaulines orų sąlygas, klimatui šylant 4 laipsniais, iki šimtmečio pabaigos prognozuojamas net 40 proc. globalaus BVP vienam gyventojui sumažėjimas.
Tuo tarpu globalių orų sąlygų neįtraukus, numatomas tik 11 proc. sumažėjimas. Iš esmės tai reiškia, kad pasaulinė klimato krizė visus mus skurdina, ir gerokai daugiau nei manyta iki šiol.
Šis Australijos mokslininkų tyrimas nėra vienintelis mokslo įspėjimas apie tai, kad finansų sistema iki šiol rėmėsi pasenusiais ekonometriniais modeliais. 2025 metų sausį Aktuarų instituto ir fakulteto kartu su Eksterio universitetu publikuotoje ataskaitoje „Planetos mokumas – pusiausvyros su gamta paieškos“ atskleidžiama, kad dėl nerealistinio rizikų vertinimo politiniai sprendimai priimami per lėtai, ir įspėjama, jog nevaldant klimato pokyčių, nuo 2070 iki 2090 metų globalus BVP gali sumažėti net perpus.
Peržengta riba, po kurios pasaulis keisis negrįžtamai
Šie duomenys gerokai skiriasi nuo ligšiolinių ekonominio augimo prognozių, kurios nepakankamai atsižvelgdavo į tokius mažos tikimybės, bet labai didelio neigiamo ekonominio poveikio reiškinius, kaip sausros, potvyniai ir kt. Dabartiniai ekonometriniai modeliai dažnai remiasi prielaida, jog po krizių ekonomika esą „visada atsigauna“, neatsižvelgiant į tai, kad klimato sukelti šokai gali lemti ir nuolatinį nuosmukį, ypač pažeidžiamuose regionuose ar sektoriuose.
Pasaulio mokslininkai vieningai sutaria, kad JT Paryžiaus klimato susitarime užfiksuota 1,5 laipsnio klimato šilimo riba, lyginant su ikipramoniniu laikotarpiu, žymi kritinį tašką, po kurio pasaulis keisis jau nebegrįžtamai. Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija įspėja, jog vidutinei pasaulinei temperatūrai peržengus šią ribą, planeta šils dar greičiau, o klimato anomalijos įgaus domino efektą. Todėl, siekiant įvertinti tikruosius klimato kaitos kaštus, ekonometrinius modelius būtina suderinti su klimato mokslo žiniomis apie ekstremalius reiškinius.
Pusantro laipsnio ribą vidutinė pasaulinė temperatūra peržengė dar pernai. Neramina ir tai, kad vidutinei globaliai temperatūrai kylant net ir labai menka apimtimi, klimato anomalijų ir jų keliamų rizikų mastas auga – kiekviena papildoma laipsnio dalis skatina aiškiai juntamus ekstremalius temperatūros ir kritulių intensyvumo pokyčius.
Visame pasaulyje augantys realūs tokių klimato kataklizmų padariniai praktiškai demonstruoja, kad klimato krizės poveikis ekonomikai, žmonių sveikatai ir gerovei yra kur kas didesnis nei manyta iki šiol. Vis dėlto, šiuo metu klimato kaitos poveikis pasaulinei ekonomikai lieka vienu svarbiausių ir vis dar neišspręstų ekonomikos analizės klausimų. Kaip bebūtų, klimato politikos formuotojams jau dabar reikia atsižvelgti į mokslininkų skelbiamą pavojų.
Parašyti komentarą