Ekspertai teigia, kad ateityje Žemę gali ištikti žūtis, susijusi su Saulės senėjimu. Kaip žinome, šis įvykis nėra taip toli, nes Saulės evoliucija yra ilgalaikis procesas, kuris palaipsniui paveiks ir Žemę.
Žemės planeta yra mūsų gimtoji planeta ir trečia pagal artumą prie Saulės. Tai vienintelė žinoma mūsų Saulės sistemos planeta, kurioje egzistuoja gyvybė. Žemė išsiskiria unikaliu sąlygų, leidžiančių gyvybei vystytis ir egzistuoti, deriniu.
Ji išsiskiria atmosfera, vandeniu ir turtinga biologine įvairove, kurie prisideda prie gyvybės atsiradimo ir vystymosi. Tai vienintelė vieta, kurioje gyvena žmonės ir kitos gyvos būtybės. Žemė taip pat siūlo daugybę gamtos išteklių, kurie užtikrina mūsų kasdienius poreikius ir yra būtini mūsų išlikimui ir gerovei.
Remiantis šiuolaikinių geologų ir geofizikų išvadomis, visuotinai pripažįstama, kad Žemė kartu su Saule ir kitais Saulės sistemos kūnais susiformavo maždaug prieš 4,54 mlrd. metų.
Iš pradžių išorinis Žemės sluoksnis buvo suskystėjęs, bet pamažu atvėso ir virto sukietėjusia struktūra, vadinama Žemės pluta. Būtent šiuo laikotarpiu susiformavo Mėnulis. Labai tikėtina, kad Mėnulis susidarė dėl to, kad didelis dangaus kūnas, dydžiu prilygstantis Marsui ir sudarantis 10 % Žemės masės, susidūrė su Žeme ir ištraukė dalį jos masės.
Tada dalis masės vėl įsiliejo į Žemę, o daliai pavyko išvengti Žemės gravitacinės traukos. Likusi masė liko Žemės orbitoje ir galiausiai susijungė į Mėnulį. Iš šaldomos masės išsiskiriančios dujos, įskaitant ugnikalnių išsiveržimus, prisidėjo prie pirminės atmosferos susidarymo.
Atmosferoje kondensuojantis vandens garams, Žemės paviršiuje susidarė vandens telkiniai, pavyzdžiui, vandenynai. Be to, dalį vandens atsargų Žemėje sudarė ledas, perneštas iš kometų, kurios praskriejo pro Žemės apylinkes.
Neseniai mokslininkai atliko tyrimą, kuris atskleidė, kiek laiko Žemės gyventojams ir pačiai planetai liko iki pasaulio žūties. Priežastis paprasta. Sužinokime, kokia ji!
Pasak „Live Science“ ekspertų, prognozuojama, kad Žemė ilgainiui sunyks, nes Saulė, centrinė mūsų Saulės sistemos žvaigždė, natūraliai sensta. Manoma, kad planeta mirs per milijardus metų, tačiau gyvybė Žemėje baigsis daug anksčiau.
Dėl natūralaus Saulės evoliucijos proceso maždaug po 1,3 mlrd. metų Žemė taps nebetinkama daugumai organizmų. Tačiau jei dabartinis klimato kaitos tempas nebus sušvelnintas, žmonių išnykimas gali tapti tikimybe per artimiausius šimtmečius.
NASA Godaros kosminių skrydžių centro planetų mokslininkas Ravis Kopparapu (Ravi Kopparapu) sakė, kad Žemė egzistuos apie 4,5 mlrd. metų, kol Saulė virs didžiule raudonąja milžine, kuri galiausiai praris Žemę.
Europos kosmoso agentūros duomenimis, reiškinys, vadinamas „raudonąja milžine“, įvyksta žvaigždės evoliucijos pabaigoje, kai žvaigždė išnaudoja vandenilio atsargas branduolių sintezei ir pradeda stabdymo procesą. Pasibaigus branduolių sintezei, pradeda dominuoti gravitacija.
Kadangi helio branduolys dėl gravitacijos susitraukia, Saulės branduolio temperatūra pakyla. Dėl šio staigaus šilumos pliūpsnio išorinis Saulės plazmos sluoksnis sparčiai plėsis ir Saulė taps raudonąja milžine.
Tačiau mažai tikėtina, kad Žemė išsilaikys ištisus 4,5 mlrd. metų, ir ji neabejotinai patirs didelių transformacijų, todėl taps neatpažįstama nuo Žemės, kurioje dabar gyvename.
„Nereikia laukti, kol išoriniai Saulės sluoksniai pasieks Žemę – Žemė patirs didžiulį karštį dar prieš Saulei virstant raudonąja milžine. Saulei mirštant temperatūra kils, vandenynai garuos, kol išnyks atmosfera, o tada Saulės gravitacinės potvynio jėgos sunaikins Žemę“, – aiškino mokslininkai.
Šaltinis: Dzentlmenis.lv
Parašyti komentarą