Naršyklės plėtiniai „Google Chrome“ ir kitoms naršyklėms leidžia jas pritaikyti pagal savo poreikius. Pavyzdžiui, jei mėgstate apsipirkinėti internetu, plėtinys „Honey“ gali padėti ieškoti nuolaidų kodų vienu spustelėjimu. Dabar atsirado naujas „Google Chrome“ naršyklės plėtinys, kuris specialiai į jūsų kasdienį skaitmeninį gyvenimą įneša siaubo ir baimės – ir turi stebėtinai naudingą paskirtį.
„Bauginantį plėtinį“ TabBoo galima įsidiegti oficialioje ‚Chrome‘ interneto parduotuvėje. Įdiegus jį, jis gali jus išgąsdinti vadinamaisiais „šokinėjančiais išgąsčiais“, kai tik atidarote tam tikras svetaines. Tai staiga pasirodantys elementai, pavyzdžiui, vaizdai ar garsai, kurie pasirodo be įspėjimo ir tiesiogine prasme „iššoka“ ant jūsų.
„TabBoo“ sukurta tam, kad neblaškytų jūsų dėmesio
Kaip minėta trumpame išplėtimo aprašyme, „TabBoo“ laikosi palaikomojo požiūrio. Šuoliuojančios baimės yra skirtos neleisti jums apsilankyti tam tikrose svetainėse, kurios nuolat blaško jūsų dėmesį, nors iš tikrųjų norite jų vengti. Ši idėja suprantama, net jei įgyvendinimas atrodo gana drastiškas. Trumpuoju laikotarpiu staigus šoko efektas gali priversti jus nedelsiant uždaryti dėmesį blaškančią svetainę. Ilgainiui dėl baimės patirti dar vieną išgąstį tokiose svetainėse lankytumėtės vis rečiau arba išvis jose nesilankytumėte.
Visą „TabBoo“ kontrolę visada išlaikote jūs. Kai tik plėtinys bus pridėtas per „Chrome Web Store“ (tam reikia turėti „Google“ paskyrą), galėsite nustatyti, kurios svetainės veikia kaip „Jumpscare Trigger Sites“. Taip pat galite reguliuoti šokiruojančio poveikio pasireiškimo tikimybę nuo 1 iki 100 proc. Taip pat galite įjungti arba išjungti garso efektus, kaip norite. O jei kažkuriuo metu pasigedote šiurpuliukų, pakanka vieno spustelėjimo, kad „Jumpscare Trigger Sites“ vėl taptų „be siaubo“.
Teoriškai „TabBoo“ galima įdiegti ir kitų žmonių kompiuteriuose, kad netikėtai išgąsdintumėte kitus. Tačiau jums turėtų pasisekti, kad atitinkamas asmuo tuo metu būtų prisijungęs prie savo „Google“ paskyros, kad galėtumėte pridėti plėtinį. Visai gali būti, kad ateityje tokių „pokštų“ vaizdo įrašai pasirodys tokiose platformose kaip „Instagram“ ar „TikTok“. Vis dėlto patariame šio „pokšto“ nesureikšminti – ne visi gali vienodai gerai susidoroti su staigiu šoko poveikiu.
Honey? Po kokiu akmeniu gyvenat? Scammeriai tie honey. Nereklamuokite ju.