Po kelerius metus trukusio bylinėjimosi „Google” pasiekė preliminarų susitarimą dėl kolektyvinio ieškinio dėl „Chrome” naršyklės „inkognito” režimo. Tikimasi, kad susitarimo suma sieks 5 mlrd. dolerių.
Kaip praneša „Ars Technica„, šis ieškinys prieš „Google” buvo pateiktas 2020 m. – jame paieškos milžinė buvo kaltinama sąmoningu naudotojų apgaudinėjimu, verčiant juos manyti, kad jie kontroliuoja informaciją, kurią apie juos renka „Chrome”.
Buvo nustatyta, kad „Google” rinko duomenis per „Google Analytics”, „Ads Manager” ir kitas programas bei įskiepius, nepriklausomai nuo to, ar naudotojas spustelėjo skelbimą. Tai padėjo bendrovei sužinoti apie naudotojų draugus, pomėgius, mėgstamus produktus, apsipirkimo įpročius ir net pačius intymiausius ir galimai gėdingus dalykus.
Bendrovė „Google” bandė atmesti ieškinį, nurodydama į pranešimą, rodomą naudotojams naršyklėje „Chrome” įjungus „inkognito” režimą. Jame teigiama, kad „kiekvieną kartą, kai naudotojas atidaro naują skirtuką, svetainės gali rinkti informaciją apie jūsų veiklą internete”.
Daugelis naudotojų mano, kad „Chrome” anoniminio naršymo režimas apsaugo juos nuo atidaus žvalgybos agentūrų stebėjimo. Skunde teigiama, kad milijonai žmonių, kurie nuo 2016 m. naudojo „incognito”, buvo duomenų rinkimo objektas, o tai paaiškina didžiulę susitarimo sumą.
Kodėl naršyklės „incognito” režimas yra nenaudingas?
Privatus režimas paprastai tik ištrina naršyklės istoriją ir slapukus, kai uždarote langą. Todėl beveik neįmanoma tikėtis visiško privatumo internete.
Pateiksime pavyzdį: jei prisijungiate prie „Google” arba „Facebook” paskyros, jūsų veikla, įskaitant paieškos užklausas ir aplankytus puslapius šiose svetainėse, bus registruojama. Tas pats, jei įvesite savo prisijungimo duomenis į bet kurią „Chrome” žiniatinklio programą – naršyklė vėl pradės įrašinėti jūsų slapukus.
Parašyti komentarą