Prieš kelias dienas buvo aptiktas asteroidas, kuris po aštuonerių metų pavojingai priartės prie Žemės. Susidūrimo tikimybė yra didesnė nei vienas procentas.
Remiantis preliminariais skaičiavimais, vos prieš kelias dienas atrastas asteroidas pateko į dviejų šiuo metu pavojingiausių dangaus kūnų sąrašų viršūnę. NASA duomenimis, yra 1,2 proc. tikimybė, kad 2024 YR4 2032 m. trenksis į Žemę. ESA teigia, kad 2032 m. gruodžio 22 d. asteroidas priartės prie mūsų per 0,0017 AU (apie 255 000 km) – su 0,003 AU paklaida. Paprastai vėliau, atlikus tikslesnius matavimus, atstumai būna didesni ir rizika sumažėja, tačiau tokios didelės pradinės vertės, kaip 2024 YR4, jau seniai nebuvo nustatytos.
Arčiau nei per pastaruosius dešimtmečius
2024 YR4 buvo aptikta gruodžio 27 d. naudojant teleskopą Čilėje. Tuo metu maždaug 40-100 metrų dydžio asteroidas buvo ką tik baigęs paskutinį savo artimą praskriejimą pro Žemę, kurio metu gruodžio 25 d. priartėjo net iki 0,0055 AU (apie 830 000 km). Tai buvo maždaug dvigubai toliau nei Mėnulis. Jis priartės prie Žemės tik 2032 m. Nepaisant to, NASA taip pat pabrėžia, kad net ir šiuo metu apskaičiuota 1,2 proc. susidūrimo tikimybė reikštų, jog yra beveik 99 proc. tikimybė, kad jis to nepadarys. Jei taip nutiktų, jis greičiausiai atsitrenktų į Pietų Ameriką, Atlanto vandenyną, Centrinę Afriką, Indijos vandenyną arba Pietų Aziją.
Kartkartėmis pasitaiko, kad naujai atrasti asteroidai patenka į pavojingiausių dangaus kūnų sąrašų viršūnes, remiantis turimais ribotais matavimo duomenimis. Kai tik gaunami tikslesni orbitos duomenys, jie paprastai nusileidžia į žemesnę sąrašo vietą ir pavojus sumažėja. Paskutinį kartą taip nutiko 2022 m. pradžioje su asteroidu, pavadintu 2022 AE1. Dabar jo nebėra net ESA sudarytame geriausiųjų 100. Artimiausios dienos ir savaitės parodys, ar 2024 YR4 ištiks toks pat likimas. Be to, šis atradimas dar kartą parodo, kad Saulės sistemoje vis dar tyko pavojingi asteroidai, nors tikriausiai nebėra tokių, kurie galėtų sukelti „didelę pasaulinę destrukciją“.
10 metrų skersmens asteroidas į Žemę atsitrenkia maždaug kartą per dešimt metų, o 100 metrų skersmens objektų susidūrimai įvyksta maždaug kartą per 10 000 metų. Pirmieji gali padaryti tam tikrą žalą lokaliai, pavyzdžiui, 2013 m. virš Čeliabinsko praskriejęs beveik 20 metrų asteroidas. Įtariamasis 1908 m. Tunguskos asteroidas tikriausiai buvo maždaug dvigubai didesnis. Iš viso žinoma 37 000 artimųjų Žemės asteroidų, t. y. asteroidų, kurie priartėja prie Žemės orbitos. Jų katalogavimas pastaruoju metu įgavo didžiulį pagreitį. Paieškos tikslas – sustiprinti planetos gynybą ir atsižvelgti į tai, kad asteroidų susidūrimai yra viena iš nedaugelio stichinių nelaimių, kurių žmonės gali išvengti.
Šaltinis: heise.de
Parašyti komentarą