Saulės žybsnis, kurio pikas buvo gegužės 14-osios ankstyvą rytą, į kosmosą išmetė didelius plazmos ir įkrautų dalelių srautus. Trečiadienį dujų ugnies kamuolio centre įvyko du didžiuliai išsiveržimai, įskaitant stipriausią metų išsiveržimą.
Šie vienas po kito sekę Saulės audrų žybsniai sukėlė trumpųjų bangų radijo ryšio sutrikimus kiekviename žemyne, todėl mokslininkai atidžiai stebi ženklus, kad Saulės aktyvumas didėja.
„Spaceweather.com“ duomenimis, nuo antradienio trumpųjų bangų radijo užtemimai stebimi kai kuriose Šiaurės Amerikos, Pietų Amerikos, Pietryčių Azijos, Afrikos ir Artimųjų Rytų dalyse.
Trečiadienį Kosminių orų prognozių centras užfiksavo stiprų X2,7 žybsnį, kuris sekė po ankstesnio M5,3 žybsnio, įvykusio keliomis valandomis anksčiau. Dieną prieš tai NASA stebėjo atskirą X1.2 žybsnį.
Pavojus astronautams ir palydovams
Tokios galingos saulės audros kelia pavojų astronautams kosmose ir gali sutrikdyti GPS sistemas bei palydovus. Kai šie išsiveržimai nukreipti į Žemę, jie gali sutrikdyti radijo ryšį ir netgi sukelti elektros tinklo gedimus, kai į planetą atsitrenkia įkrautos dalelės.
Saulės audros taip pat gali sukelti mažiau pavojingų padarinių , pavyzdžiui, įspūdingai ryškius šiaurės pašvaisčių vaizdus. Kai įkrautos dalelės susiduria su Žemės magnetiniu lauku ir sąveikauja su viršutinės atmosferos atomais ir molekulėmis, jos gali sukurti pašvaistes, kurios tęsiasi daug toliau į pietus nei įprastai.
Praėjusiais metais mokslininkai pranešė, kad Saulė įžengė į ypač aktyvią savo natūralaus 11 metų ciklo fazę, vadinamą saulės maksimumu, kuri tęsis visus šiuos metus. Tai reiškia, kad ateinančiais mėnesiais gali kilti daugiau saulės audrų.
NOAA Kosminių orų prognozių centro sinoptikas Seanas Dahlas atkreipė dėmesį, kad nors trečiadienio žybsnis yra stipriausias iki šiol šiais metais, jis nebuvo didžiausias dabartiniame Saulės cikle.
Šaltinis: la.lv
