🔒 „Prašome patvirtinti savo prisijungimą – jūsų internetinė bankininkystė baigia galioti“.
Tokią žinutę pastaruoju metu gauna vis daugiau lietuvių. Ji atrodo rimta, lyg siųsta paties banko. Kartu pridedama aktyvi nuoroda, kurią paspaudus atsidaro interneto banką primenantis puslapis. Bet už to – ne bankas. Už to – sukčiai, pasiruošę ištuštinti jūsų sąskaitą per kelias minutes.
Kas vyksta?
Pasak „Swedbank“ informacinės saugos vadovės Žygedos Augonės, sukčių aktyvumas išaugo:
„Šiuo metu fiksuojame ženklų sukčiavimo SMS žinutėmis augimą. Sukčiai apsimeta banko atstovais ir ragina žmones spausti nuorodas bei suvesti savo prisijungimo duomenis.“
Tokiu būdu nusikaltėliai gauna prieigą prie jūsų sąskaitos, gali inicijuoti mokėjimus, o jums – tik lieka stebėti, kaip pinigai dingsta.
Kodėl žmonės vis dar patiki?
Sukčiai veikia psichologiškai. Jie skuba, gąsdina, sukuria netikėtumo jausmą:
- „Jūsų sąskaita bus užblokuota.“
- „Bankas pastebėjo įtartiną veiklą.“
- „Reikia patvirtinti tapatybę – kitaip neteksite prieigos.“
Tokiais žodžiais žmonės pastatomi į spaudimo situaciją. Sukčiai tikisi, kad išsigandę paspausite nuorodą. Dar blogiau – suvesite savo slaptažodžius ar net patvirtinsite „Smart-ID“ veiksmą nė nežinodami, ką tik padarėte.
Realus pavyzdys:
SMS žinutė nukreipia į puslapį www.swwedbank.com. Iš pirmo žvilgsnio jis atrodo kaip tikras „Swedbank“ interneto bankas – logotipai, spalvos, net prisijungimo forma. Tačiau tai klastotė, neturinti nieko bendro su tikruoju banku.
Ką daryti, jei gavote tokią žinutę?
- Nepaspauskite nuorodos. Net jei atrodo patikimai.
- Neveskite jokių duomenų. Joks bankas to neprašo SMS žinute.
- Persiųskite žinutę bankui ir praneškite policijai.
- Pats įrašykite banko adresą naršyklėje – pvz., www.swedbank.lt.
Kaip apsisaugoti: 3 esminės taisyklės
✅ Bankai nesiunčia SMS, kad sužinotų jūsų prisijungimo duomenis.
Jei žinutė prašo jūsų duomenų – tai ne bankas. Tai sukčius. Visada.
✅ Jokių aktyvių nuorodų.
Net jei matote banko pavadinimą – spauskite „ištrinti“, o ne „atidaryti“. Jei norite pasitikrinti – įveskite adresą patys.
✅ Saugokitės net ir artimųjų rekomendacijų.
Sukčiai dažnai veikia per žmones iš jūsų aplinkos – gali atsiųsti žinutę iš jūsų draugo ar giminaičio telefono. Neatidarykite aklai – pasitikrinkite. Skambinkite. Įsitikinkite.
Jei vis dėlto suvedėte duomenis – veiksmai turi būti skubūs:
📞 Skambinkite bankui iš karto.
📄 Užpildykite policijos pranešimą apie sukčiavimą.
⏳ Kiekviena minutė svarbi – kuo greičiau reaguosite, tuo didesnė tikimybė, kad pavyks sustabdyti pinigų pavogimą.
Apibendrinant
🔔 Skamba rimtai? Vadinasi, tai gali būti apgaulė.
Sukčiai keičia taktiką, bet principas išlieka – jie bando paveikti jūsų sprendimus spaudimu, skubotumu ir baime. Tyliai nepasiduokite – pasitikrinkite, paklauskite, pasitarkite.
Lietuvoje jau yra dešimtys tūkstančių apgautų žmonių – nebūkite dar vienas.
Pasidalinkite šiuo straipsniu su artimaisiais – ypač vyresnio amžiaus žmonėmis. Jų budrumas – jūsų ramybė.
