Fejerverkai – tai šimtmečius skaičiuojanti Naujųjų metų tradicija, džuginanti akį įspūdingomis spalvomis. Tačiau pastaraisiais metais ši šventė tapo diskusijų objektu daugelyje pasaulio valstybių. Vis daugiau šalių imasi griežtos pozicijos ir draudžia fejerverkus – tiek privačiems asmenims, tiek savivaldybėms. Kas slypi už šio sprendimo, ir kokia kryptimi juda pasaulis?
Tradicija, kuri tampa problema
Fejerverkų naudojimas datuojamas senovės Kinija, kur parakas buvo išrastas dar IX amžiuje. Vėliau fejerverkai tapo neatskiriama įvairių švenčių dalimi visame pasaulyje. Tačiau ši tradicija turi savo kainą – tiek finansinę, tiek ekologinę.
Naujųjų metų naktį miestų dangų apšviečiantys fejerverkai ne tik sukelia vizualinį įspūdį, bet ir palieka savo pėdsaką. Ore padidėja teršalų kiekis, aplinkos paviršiuje nusėda chemikalai, o triukšmas trikdo tiek gyvūnų, tiek žmonių ramybę. Dėl šių problemų kai kurios valstybės ir miestai jau įvedė griežtus apribojimus, o kiti – dar tik svarsto.
Kodėl draudžiami fejerverkai?
Fejerverkų draudimai grindžiami keliais pagrindiniais argumentais, kurie apima aplinkos apsaugą, gyvūnų gerovę, sveikatą ir saugumą.
1. Aplinkos apsauga
Fejerverkai – tai ne tik spalvingas reginys, bet ir taršos šaltinis. Jų sprogimai ore išskiria anglies dioksidą, smulkias daleles ir cheminius junginius, kurie gali turėti žalingą poveikį tiek orui, tiek dirvožmiui. Po didžių fejerverkų šou miestuose registruojamas smogo padidėjimas, kuris gali trukti kelias dienas ir sukelti kvėpavimo problemų.
Vienas ryškiausių pavyzdžių – Indijos sostinė Delis. Ten per Diwali šventę naudojami fejerverkai stipriai prisideda prie jau ir taip kritiškos oro taršos situacijos. Siekiant apsaugoti miesto gyventojų sveikatą, valdžia pastaraisiais metais įvedė griežtas ribojimo priemones, draudžiančias naudoti fejerverkus.
2. Gyvūnų gerovė
Fejerverkai neabejotinai yra didžiausias košmaras gyvūnams. Garsūs sprogimai ir šviesų blyksniai sukelia stresą tiek naminiams gyvūnams, tiek laukinei faunai. Gyvūnai, tokie kaip šunys ar katės, gali patirti panikos priepuolius, pabėgti ar net susižaloti.
Laukinė gamta taip pat kenčia. Pavyzdžiui, paukščiai, išsigandę fejerverkų, masiškai palieka savo lizdus ir neretai susižaloja. Nyderlanduose atlikti tyrimai parodė, kad per Naujųjų metų naktį paukščiai pakyla į dangų ir chaotiškai skraido, kol išsenka jėgos ir nugaišta.
3. Triukšmo tarša ir sveikata
Triukšmo tarša yra dar viena problema, susijusi su fejerverkais. Garsūs sprogimai kelia pavojų žmonių klausai, ypač vaikams ir jautriems asmenims. Be to, triukšmas gali sukelti nemigą, nerimą ar net sveikatos sutrikimus. Kai kuriose Europos šalyse, tokiose kaip Vokietija, fejerverkai buvo ribojami siekiant apsaugoti senyvo amžiaus gyventojus ir žmones su negalia.
4. Saugumo klausimai
Fejerverkai kelia ne tik ekologines, bet ir fizines grėsmes. Kasmet ligonines užpildo žmonės su fejerverkų sukeltomis traumomis – nudegimais, akių pažeidimais ar net prarastomis galūnėmis. Pavyzdžiui, JAV 2022 m. per fejerverkų šventes buvo registruota daugiau nei 15 tūkst. sužeidimų atvejų.
Dėl šių pavojų tokie miestai kaip Sidnėjus ar Paryžius organizuoja fejerverkų šou tik su griežčiausiais saugumo reikalavimais, o privatiems asmenims fejerverkai yra visiškai draudžiami.
Kur fejerverkai jau draudžiami?
Nyderlandai
Nyderlanduose fejerverkų draudimas Naujųjų metų naktį įvestas po kelių incidentų, kurių metu buvo sužeista daugybė žmonių ir sukelti dideli gaisrai. Nuo 2021 m. gyventojai gali naudoti tik specialiai patvirtintus šaltus fejerverkus, kurie nesukelia triukšmo.
Vokietija
Daugelyje Vokietijos miestų, įskaitant Berlyną ir Miuncheną, fejerverkų naudojimas yra ribojamas tam tikrose zonose. Tai ypač aktualu gyvenamuosiuose rajonuose ir vietose, kuriose gyvena daug vyresnio amžiaus žmonių.
Australija
Sidnėjus garsėja savo įspūdingu fejerverkų šou virš Uosto tilto, tačiau privačiems asmenims naudoti fejerverkus yra griežčiai draudžiamas. Fejerverkų šou organizuoja tik profesionalūs specialistai, o tam reikalingas specialus leidimas.
Indija
Dėl oro taršos problemų Indijos miestai, tokie kaip Delis ir Mumbajus, per pastaruosius metus įvedė griežtus ribojimus fejerverkų naudojimui. Daugelyje vietų galima naudoti tik ekologiškus fejerverkus, kurie neišskiria kenksmingų chemikalų.
Alternatyvos fejerverkams
Vis daugiau miestų ieško alternatyvų, kurios leistų švęsti Naujuosius metus be žalingo poveikio aplinkai ir gyventojams.
1. Dronų šou
Vienas populiariausių pakaitalų – dronų šou. Naudojant šimtus ar net tūkstančius dronų, kuriami įspūdingi šviesų ir judesio reginiai. Tokie šou jau organizuojami Tokijuje, Dubajuje ir net Paryžiuje.
2. Lazeriai
Lazerių šou yra dar viena populiari alternatyva. Jie sukuria įspūdingas šviesos kompozicijas, kurios yra tylės ir visiškai nekenksmingos gamtai.
3. Projekcijos
Naudojant projekcines technologijas, ant pastatų ar gamtos objektų kuriami dinamiški vaizdai, kurie gali perteikti įspūdingas istorijas ar net simboliškai atspindėti Naujųjų metų tematiką.
Ar tai nauja era?
Fejerverkų draudimai įrodo, kad pasaulis keičiasi. Vis daugiau šalių suvokia, jog tradicijos turi prisitaikyti prie naujų realybės iššūkių. Ekologija, gyvūnų gerovė ir saugumas tampa vis svarbesniais prioritetais. Nors fejerverkai dar ilgai liks daugelio švenčių dalimi, ateitis, regis, priklausys tylesnėms ir draugiškesnėms alternatyvoms.
Ar žmonės bus pasirengę atsisakyti sprogstančių šviesų reginio dėl planetos ir savo gerovės? Tik laikas parodys, tačiau tendencijos aiškios – fejerverkai tampa praeities simboliu, o pasaulis renkasi tvaresnes švenčių formas. Kada tai suvoks lietuviai? Ar lietuviai prastesni už nyderlandiečius?
