Be Saulės gyvybė Žemėje nebūtų įmanoma, o ir pati mūsų planeta susiformavo jos dėka. Sunku patikėti, bet Saulė yra tik viena iš 400 milijardų (naujausiais skaičiavimais) žvaigždžių Paukščių Tako galaktikoje ir toli gražu ne pati didžiausia.
Atstumas nuo Žemės iki Saulės yra 150 milijonų kilometrų. Atrodo, toli, bet ji turi pakankamai energijos, kad gyvenimas šioje planetoje būtų patogus. Tačiau ši energija vieną dieną baigsis. Kaip tai įvyks ir kas bus toliau?
„Saulė yra geltonoji nykštukinė žvaigždė, tačiau jos nykštukiškumo nereikėtų suprasti pažodžiui. Astronomijoje nykštukėmis vadinamos žvaigždės, kurios išlaiko savo formą. Saulei dabar yra apie 4,6 mlrd. metų ir ji vis dar lėtai šyla, o didžiausią temperatūrą pasieks maždaug po 2,5 mlrd. metų.
Saulė yra didžiulis termobranduolinis reaktorius. Jos gelmėse vandenilis virsta heliu. Šios reakcijos energija palaiko aukštą temperatūrą ir neleidžia gravitacijai spausti žvaigždės.
Tačiau vandenilio atsargos branduolyje pamažu baigsis ir Saulės branduolys, kurį iki to laiko sudarys tik helis, pradės aušti ir trauktis. Išoriniai žvaigždės sluoksniai, kuriuose vis dar gausu vandenilio, pradės nykti. Jie įkais iki aukštos temperatūros ir vandenilis vėl pradės virsti heliu, tačiau ne pačiame branduolyje, o aplinkinėje medžiagoje – vadinamajame šaltinio sluoksnyje. Šiame evoliucijos etape Saulė labai išsipučia ir virsta žvaigžde, astronomijoje vadinama raudonąja milžine.
Jos dydis gerokai padidės ir pasieks Merkurijaus, o vėliau Veneros orbitą. Saulė šias planetas praris. Žemę taip pat ištiks bėda – išgarins visą vandenį ir gyvybė patirs bėdų.“
Saulė virs baltąja nykštuke – ką tai reiškia mums?
„Palaipsniui šylant Saulės helio branduoliui, prasidės kitas jame vykstantis branduolių sintezės etapas – helio virsmas į anglį ir deguonį žvaigždės branduolyje“, – tęsia mokslininkas. – Šiame etape Saulė vėl susitrauks. O tada istorija tam tikra prasme pasikartos, tik dabar tai vyks greičiau. Kai helis išseks, Saulės centre susidarys anglies ir deguonies branduolys, aplink kurį sluoksniuotuose šaltiniuose sudegs helis ir vandenilis. Saulė vėl plėsis ir taps vadinamąja AGB žvaigžde (asimptotine milžino atšakos žvaigžde).
Kai Saulėje baigsis visos branduolinės reakcijos, ji atsikratys išorinio apvalkalo. Skrisdama ji pamažu virs planetine miglele. Jos centre išliks aušėjantis branduolys, kuris galiausiai pavirs branduolio sintezės energijos neturinčia žvaigžde, spindinčia tik šiluma – baltąja nykštuke.
Kada visa tai įvyks? Pasikartosime, kad dabar Saulė yra maždaug 4,6 mlrd. metų amžiaus ir pradės virsti raudonąja milžine, kai jai bus maždaug 10 mlrd. metų. Tai yra, maždaug po 5,4 mlrd. metų. Helio degimas raudonosios milžinės branduolyje įvyks dar po 2,2 mlrd. metų. „Po 7,7 mlrd. metų Saulė pavirs AUG žvaigžde ir netrukus po to nustos egzistuoti“, – apibendrina Dmitry Wiebe.
„Po septynių milijardų metų Saulė nustos egzistuoti ir pavirs baltąja nykštuke“, – cituoja jis mokslininką. „Tai kelia didelį nerimą.“ Kai kurie ekspertai mano, kad nors Saulės raudonosios milžinės stadija sukels problemų visiems Žemės gyventojams, žmonių civilizacija turės galimybę gyvuoti. Ją sudarys tolimų planetų tyrinėjimas. Žinoma, daugiausia kalbame apie Marsą.
Šaltinis: abiem.baltic-course.com
Parašyti komentarą