2004 m. kosmosą perskrodė ryškus šviesos blyksnis, matomas tik kelias sekundes, ir paliko mįslę, kuri iki šiol glumina mokslininkus. Kas įvyko, liko paslaptis, kol nauji skaičiavimai atkreipė dėmesį į milžiniškų aukso kiekių susidarymą.
Kosminė aukso karštligė: mįslė apie gama blyksnį išspręsta
2004 m. gruodžio mėn. kosminis teleskopas užregistravo trumpą, itin energijos turtingą gama blyksnį. Jis kilo iš magnetaro – neutroninės žvaigždės, kurios magnetinis laukas yra trilijonus kartų stipresnis už Žemės. Nors pagrindinis sprogimas buvo greitai paaiškintas, antrasis signalas, pasirodęs po dešimties minučių, liko mįslė.
Tuo pačiu metu astrofiziką domino kita mįslė: kaip susidaro sunkiausi elementai visatoje, pavyzdžiui, auksas, platina ar uranas? Nors buvo žinoma, kad jie negali susidaryti įprastų žvaigždžių viduje, tačiau ilgą laiką nebuvo aišku, kur tiksliai vyrauja ekstremalios sąlygos, leidžiančios jiems susidaryti.
Naujas Flatiron instituto tyrimas, iš naujo įvertinus 20 metų senumo signalus, įdomiai sujungia abi šias mįsles: antrasis signalas nebuvo techninis nukrypimas, o nuoroda į milžiniško masto sunkiųjų metalų, tokių kaip auksas ir platina, susidarymą. Pagal skaičiavimus, magnetaro blyksnio metu į kosmosą buvo išmesta medžiaga, kurios masė prilygsta trečdaliui Žemės masės. Mokslininkai aprašo šį procesą žurnale „The Astrophysical Journal Letters“.
Paaiškinimas: tokie sunkieji elementai susidaro per vadinamąjį „r proceso branduolių sintezę“ – branduolinį procesą, kuriam reikia daug laisvų neutronų ir ekstremalių sąlygų. Iki šiol buvo manoma, kad pagrindinis šaltinis yra neutroninių žvaigždžių susidūrimai, tačiau nebuvo aišku, ar jie tikrai paaiškina stebėtą sunkiųjų metalų kiekį kosmose. Naujasis darbas rodo, kad magnetarai taip pat gali sukurti tinkamas sąlygas.
„2004 m. įvykis puikiai atitiko mūsų modelį“, – sako tyrimo bendraautorius Brianas Metzgeris. Remiantis analize, iki dešimties procentų visų r proceso elementų mūsų galaktikoje gali būti kilę iš magnetarų blyksnių. Taigi, šis tyrimas ne tik paaiškina seną signalą, bet ir suteikia pagrindą kosminės kilmės tauriųjų metalų kilmės teorijai.
Būsimi teleskopai, tokie kaip COSI (paleidimas 2027 m.), turėtų tikslingai fiksuoti tokius sprogimus. Tačiau laikas yra labai svarbus: tik tas, kuris sureaguos į šaltinį per 15 minučių, galės užfiksuoti lemiamą švytėjimą ir galbūt išspręsti kitas kosmines mįsles.
Šaltinis: winfuture.de
Parašyti komentarą