NASA palydovai Kaspijos jūroje pastebėjo įdomią salą, praneša „Sciencealert“. Mokslininkai jos atsiradimą sieja su jūroje esančio purvo ugnikalnio veikla.
Pirmą kartą šis laikinas sausumos masyvas buvo užfiksuotas 1861 m. gegužę, tačiau kitais metais išnyko. Mokslininkų teigimu, per XX a. sala atsirado ir išnyko mažiausiai šešis kartus. Paskutinis jos pasirodymas užfiksuotas 2023 m. sausį. Vėlesnėse palydovinėse nuotraukose matyti, kad po išnykimo liko tik siauras sausumos ruožas.
Mokslininkų teigimu, purvo vulkanai yra pagrindinė tokių reiškinių priežastis. Šie ugnikalniai susiformuoja dėl požeminio slėgio, kuris į paviršių išstumia karštas skystas mases ir dujas. Galingiausias šio ugnikalnio išsiveržimas įvyko 1950 m. Jo metu susidarė 700 metrų pločio ir šešių metrų aukščio sala.
NASA palydovai „Landsat 8“ ir „Landsat 9“ ne kartą užfiksavo šios unikalios salos atsiradimą ir išnykimą. Tokie duomenys leidžia geriau suprasti dėl vulkaninės veiklos vykstančių procesų dinamiką ir gali būti naudingi prognozuojant panašius gamtos reiškinius ateityje.
Ši istorija primena mums, kokia paslaptinga ir nepastovi gali būti gamta, net ir šiuolaikinių technologijų ir stebėjimo amžiuje.
Parašyti komentarą