Įsivaizduokite situaciją: suskamba telefonas. Kitame laido gale – panikos kupinas balsas, prisistatantis jūsų sūnumi, anūku ar policijos pareigūnu. Istorija skubi ir verčianti nerimauti: nelaimingas atsitikimas, netikėta skola, bėda, kurią išspręsti gali tik skubus pinigų pervedimas. Sukčius neduoda laiko pagalvoti, liepia neatjungti ryšio ir eiti tiesiai prie bankomato. Būtent šioje kritinėje akimirkoje Japonijos Osakos miesto valdžia nusprendė pastatyti netikėtą, bet, jų manymu, būtiną užkardą.
Nuo rugpjūčio Osakoje įsigalios taisyklė, kuri iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti keista ar net diskriminuojanti: asmenims nuo 65 metų amžiaus bus draudžiama naudotis bankomatu kalbant telefonu. Tačiau šis sprendimas – tai ne bandymas apriboti laisves, o desperatiškas atsakas į negailestingą telefoninių sukčių epidemiją, kurios pagrindinėmis aukomis tampa būtent pažeidžiamiausi visuomenės nariai.
Sukčių voratinklis: milijardinė žala ir Jakudzos pėdsakai
Problemos mastas Japonijoje yra pritrenkiantis. Pernai dėl organizuotų sukčiavimo schemų, kuriose, kaip įtariama, dalyvauja net nusikalstamos grupuotės, įskaitant Jakudzą, šalies gyventojai prarado rekordinę 72,2 mlrd. jenų (apie 465 mln. eurų) sumą. Osaka, po Tokijo, yra antras labiausiai nuo šių nusikaltimų kenčiantis miestas.
Sukčių metodai yra psichologiškai ištobulinti. Populiariausia „tai aš“ (jap. ore-ore) apgavystės forma, kai nusikaltėlis apsimeta į bėdą pakliuvusiu artimuoju. Kita schema – pažadas grąžinti neva permokėtas draudimo įmokas ar pensijos dalį, tereikia prie bankomato atlikti kelis „būtinus“ veiksmus. Visų šių scenarijų esmė – išlaikyti auką nuolatinėje įtampoje ir kontroliuoti ją telefonu tol, kol pinigai bus pervesti. Būtent šį hipnotizuojantį ryšį ir siekiama nutraukti naujuoju draudimu.
Socialinis susitarimas, o ne bausmė
Įdomiausia tai, kad Osakos valdžios sprendimas yra paremtas ne baudimu, o bendruomeniškumu. Nors bankai ir finansų įstaigos privalės informuoti klientus apie naują tvarką plakatais ar skrajutėmis, jokia bauda nebus skiriama nei taisyklės nepaisančiam senjorui, nei įstaigai.
„Kadangi pagyvenę žmonės yra sukčių aukos, o operatoriai, įskaitant bankus, yra mūsų sąjungininkai kovoje su sukčiavimu, jų bausti nedera“, – logiką paaiškino regiono pareigūnas Ryo Hamaoka.
Tai – išskirtinai japoniškas požiūris, paremtas ne prievarta, o socialiniu susitarimu. Tikimasi, kad vien pats draudimas ir apie jį informuojantys ženklai privers žmogų akimirkai sustoti, susimąstyti ir galbūt nutraukti pokalbį. Be to, tai suteiks teisinį pagrindą banko darbuotojams ar net šalia esantiems žmonėms mandagiai įsikišti ir paklausti, ar viskas gerai.
Ateities ginklas – dirbtinis intelektas
Žvelgdama į priekį, Osakos valdžia neapsiriboja vien informacinėmis priemonėmis. Pataisytas įstatymas taip pat skatina įmones diegti dirbtinio intelekto technologijas, kurios padėtų bankomatams pačios aptikti telefonu kalbančius klientus. Tokia sistema galėtų automatiškai įspėti vartotoją ekrane arba informuoti banko personalą apie potencialiai rizikingą operaciją.
Taigi, Osakos sprendimas – tai daugiasluoksnis bandymas apsaugoti savo piliečius, sujungiantis socialinę atsakomybę, bendruomenės budrumą ir moderniausias technologijas. Nors iš pirmo žvilgsnio draudimas kalbėti telefonu gali atrodyti neįprastas, jis yra nukreiptas į pačią problemos šerdį – į kritinę akimirką, kai žmogus, valdomas baimės ir streso, yra labiausiai pažeidžiamas. Tai ne suvaržymas, o bandymas pastatyti apsauginį skydą ten, kur jo labiausiai reikia.
Parašyti komentarą